Žemės ūkis

Bendros žinios

Kelmės rajono bendras žemės plotas 170 463,95 ha, iš jų 96 025,67 ha yra žemės ūkio naudmenos. Miškai auga 50 827,52 ha plote. Rajone drenuota 70 965 ha žemės.

Žemės ūkio ir kaimo verslo registre valdas yra įregistravę 4 873 asmenys, Ūkininkų ūkių registre 2 404 žemdirbiai yra įregistravę ūkius (2023-09-01). Rajone yra prekiniai augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiai. Taip pat yra ūkių, auginančių produkciją savo reikmėms.

Augalininkystė

Bendras 2023 m. deklaruotas plotas rajone sudaro 84 682,34 ha. Apie 39 proc. visų pasėlių sudaro grūdinės kultūros. Daugiausiai auginama žieminių kviečių – 22 924,73 ha, vasarinių kviečių – 3 685,72 ha, miežių – 5 669,71 ha, avižų – 2 117,56 ha, kvietrugių – 1 509,42 ha. Deklaruota rapsų – 6 274,41 ha, žirnių – 1 982,55 ha, pupų – 2 482,69 ha. Apie 32 proc. deklaruojamų plotų užima pievos ir ganyklos – 27 399,09 ha.

Gyvulininkystė

Kelmės rajonas – vienas iš didžiausių galvijų laikytojų Lietuvoje. 2023-09-01 rajone 1 477 galvijų laikytojai laikė 24 987 galvijus, 1 161 laikytojai laikė 8 326 pienines karves, 822 laikytojai augino 10 355 mėsinių ir mišrūnų veislių galvijus.

Didžiausios karvių bandos laikomos Liolių, Kražių, Šaukėnų seniūnijose. UAB „Žemaira“, UAB „Rineka“, IĮ Linolis užsiima mėsos perdirbimu. Užvenčio seniūnijoje yra didelis daržininkystės ūkis, daržoves realizuojantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkoje.

Daugiausiai bičių šeimų rajone turima Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje.

• Dalies palūkanų, sumokėtų už paskolas ir lizingo paslaugas investicijoms finansuoti, dėl kurių nėra suteikta UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija, kompensavimo taisyklės
• Palūkanų, sumokėtų finansų įstaigai už paskolas apyvartinėms lėšoms papildyti ir (ar) biologiniam turtui įsigyti be UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijos, kompensavimo taisyklės
• Palūkanų, sumokėtų už paskolas ir lizingo paslaugas be garantijos, kompensavimo COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu taisyklės

• Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklės
• Ūkinių gyvūnų draudimo įmokų kompensavimas
• Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veikla „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“

• Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės
• Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų techninės apžiūros taisyklės
• Traktorių ir traktorių priekabų techninė apžiūra 2022 metais

Valstybės rinkliavos dydžiai

Už:

• Už kiekvieną išvykimą atlikti traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ir priekabos techninės apžiūros ne pagal grafiką papildomai imama 9,90 euro valstybės rinkliava.

Gavėjas: VMI prie LR Finansų ministerijos, gavėjo sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 53054.

Dokumentų formos

• Prašymas
• Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos, savaeigės mašinos ar priekabos pirkimo–pardavimo sutartis

• Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registras
• Ūkininko ūkio registravimas Ūkininkų ūkių registre

• Smulkių ir vidutinių ūkių plėtros programos PARAIŠKOS forma
• Kelmės rajono smulkiųjų ir vidutinių ūkių plėtros programa
• Kelmės rajono smulkiųjų ir vidutinių ūkių plėtros programos 2022 m. ataskaita
• Kelmės rajono smulkiųjų ir vidutinių ūkių plėtros programos 2022 m. biudžeto lėšų panaudojimas

Lietuvos Respublikos Melioracijos įstatymo pakeitimo įstatymas

1. Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros ir remonto darbai atliekami atsižvelgus į Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo, būklės vertinimo ir melioracijos darbų finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr.3D-211, melioracijos darbų finansavimo taisyklių pakeitimą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr.3D-886 bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 3D-969 „Dėl žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 3D-271 „Dėl valstybės biudžeto specialiosiomis tikslinėmis dotacijomis einamiesiems tikslams finansuojamų melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje prioritetų“ pakeitimo“ pagrindinis dėmesys yra skiriamas:

Valstybei nuosavybės teise priklausančiuose melioracijos grioviuose esančių drenažo žiočių ir hidrotechnikos statinių priežiūrai, griovių šlaitų ir pagriovių šienavimui, krūmų kirtimui, dugno valymui iki projektinio gylio sąnašų kaupimo vietose.

Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos griovių priežiūrai ir remontui žemės savininkai ar naudotojai pateikia šiuos dokumentus:

• Prašymą;
• Žemės sklypo, registruoto nekilnojamojo turto registre, pažymėjimą (kopiją);
• Žemės sklypo plano M 1:10000, M 1:5000 ar M 1:2000 (kopiją).

2. Melioracijos statinių rekonstravimui (esamų melioracijos sistemų pertvarkymas keičiant melioracijos statinių parametrus ir konstrukciją (perskaičiuojant ir keičiant atstumus tarp drenažo sausintuvų, griovių: keičiant rinktuvų skersmenis ir vietą, griovių parametrus ir pan.) ir statant papildomus melioracijos statinius) pareiškėjai (savivaldybės; melioracijos sistemų naudotojų asociacijos; fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, kurių nuosavybės teise priklausančios žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) sausinimo sistemos(-ų) ribomis) gali teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymu Nr.3D-578 patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisykles. Paramos paraiškos forma pateikiama šių Taisyklių priede ir skelbiamos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse adresais: www.zum.lt ir www.nma.lt.

3. Statinių projektavimas ir miško įveisimas melioruotoje žemėje

Technines sąlygas privalo gauti visi juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie melioruotoje žemėje projektuoja statinius arba įveisia mišką.

Techninių sąlygų statiniams melioruotoje žemėje projektuoti išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 3D-673

Keliai, geležinkeliai, požeminės komunikacijos, dujotiekiai, elektros tiekimo, ryšių linijos, tiltai, vandens pralaidos ir kiti statiniai bei įrenginiai (toliau – Statiniai) Lietuvos Respublikoje melioruotoje žemėje projektuojami tik turint šių Taisyklių nustatyta tvarka išduotas technines sąlygas.

Technines sąlygas parengia ir išduoda savivaldybės administracija šių Taisyklių nustatyta tvarka.

Miškas ne miško žemėje įveisiamas:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“ patvirtintų Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 11 punktu (kai savininkas pageidauja įveisti mišką žemės sklypo plotuose, įtrauktuose į melioruotos žemės apskaitą, Žemėtvarkos skyrius žemės sklypo savininko prašymą ir šių taisyklių 6 punkte nurodytus dokumentus perduoda savivaldybei, kuri įvertinusi galimybę melioruotame plote įveisti mišką išduoda drenažu arba grioviais nusausinto ploto plano M 1:2000 ištrauką ir miško įveisimo šiame plote technines sąlygas arba motyvuotai atsisako jas išduoti).

Miško įveisimo techninėse sąlygose nurodoma, jog mišką leidžiama įveisti paliekant neapželdintas arba neapžėlusias griovių priežiūros juostas ir drenažo rinktuvų apsaugines juostas 15 m nuo griovio šlaito viršutinės briaunos ir po 15 m į abi puses nuo valstybei nuosavybės teise priklausančių ir bendro naudojimo drenažo rinktuvų, o melioruotam plotui apžėlus mišku, griovių priežiūros juostose ir drenažo rinktuvų apsauginėse juostose medžius ir krūmus išnaikina ir valstybei nuosavybės teise priklausančius sugadintus melioracijos statinius atstato žemės sklypo savininkas.

4. Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimas melioruotoje žemėje.

Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių (toliau – dirbtinis vandens telkinys) įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas) nustato dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkos apsaugos reikalavimus.

Dirbtinis nepratekamas paviršinis vandens telkinys – vandens telkinys, įrengiamas iškasant daubą (iškasą) arba supilant pylimą ir nenaudojant hidroizoliacinių priemonių, atskiriančių šio telkinio vandenį nuo gruntinio vandens, nepapildomas iš upių, tvenkinių arba kanalų.

Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe, kuri patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius.

Asmuo, norintis suderinti dirbtinio vandens telkinio įrengimo vietą su savivaldybe, pateikia laisvos formos prašymą. Su prašymu teikiama Aprašo 17.1 punkte nurodyta informacija ir melioracijos statinių planas masteliu 1:2000 su pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis.

5. Melioracijos statinių techninių dokumentų ir kitos informacijos pateikimas melioruotos žemės savininkams ir kitiems naudotojams.

Melioruotos žemės savininkas ar kitas naudotojas (toliau – pareiškėjas) teikia savivaldybės administracijai prašymą išduoti techninius dokumentus apie jų žemėje esančius melioracijos statinius. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, patvirtinantys naudojimosi žeme faktą, bei nusausintos žemės sklypo plano masteliu 1:10000 kopijos.

Prašymas ir kartu teikiami dokumentai gali būti pateikiami ir elektroninėmis priemonėmis, tam naudojami Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro duomenys.

6. Melioracijos techninis reglamentas MTR 1.07.01:2015  „Melioracijos statinių statybą leidžiantys dokumentai“.

• Melioracijos techninis reglamentas MTR 1.07.01:2015 „Melioracijos statinių statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) nustato statybą leidžiančių dokumentų, suteikiančių teisę statyti, rekonstruoti ir remontuoti melioracijos statinius, išdavimo tvarką, taip pat melioracijos statinių griovimo (išardymo) ir nurašymo tvarką.
• Statybą leidžiantys dokumentai yra privalomi statant naujus ir rekonstruojant esamus melioracijos statinius.
• Melioracijos statinių remontui ir griovimui (išardymui) statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Melioracijos statinių remonto darbus galima pradėti atlikus Reglamento IV skyriuje nustatytas procedūras. Melioracijos statinių griovimo (išardymo) atveju atliekamos Reglamento V skyriuje nustatytos procedūros.

7. Melioruotos žemės sklypo pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas.

Keičiant melioruotos žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1278 patvirtintų Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 17.6 punktu ir nustatyti melioracijos statinių rekonstravimo, naikinimo bei kitas sąlygas, kad nebūtų pažeisti gretimų melioruotos žemės sklypų naudotojų interesai ir užtikrintas vandens nuleidimas nuo sausinamų plotų valstybei nuosavybės teise priklausančiais melioracijos statiniais. Jei išduodamose sąlygose detaliajam planui rengti nurodyta, kad bus būtina rekonstruoti melioracijos statinius, kartu su detaliuoju planu turi būti parengtas ir melioracijos statinių rekonstravimo projektas. Kadangi dažniausiai žemės paskirtis keičiama siekiant planuoti atskirus sklypus statyboms, būtina keitimo sąlyga — melioracijos statinių rekonstravimo projekto įvykdymas. Melioracijos statinių rekonstravimo darbus finansuoja žemės sklypo savininkas.

Žemės savininkai pateikia:

• prašymas techninėms sąlygoms.
• žemės sklypo, registruoto nekilnojamojo turto registre, pažymėjimą (kopiją),
• žemės sklypo planą M 1: 10000 arba M 1: 5000 (kopiją),
• teritorijų planavimo dokumento, nurodyto šių Taisyklių 10 punkte, kopija,
• savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, kai melioruotoje žemėje naikinami nuosavybės teise valstybei priklausantys melioracijos statiniai dėl jų vertės ir atlyginimo sąlygų.

Išsamesnę informaciją suteiks Kelmės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausieji specialistai Apolinaras Jasaitis ir Remigijus Reimeris, tel. (8 427) 61 148.

Informacija atnaujinta: 2021-10-18

Kontaktai

Paraiškos paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus teikimas

Paraiškų teikimo laikotarpis nustatomas kiekvienais metais atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.

Paraiškos pildomos vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis.

Paraiškos teikiamos savivaldybės, kurioje registruotas pareiškėjo žemės ūkio valdos (toliau – valdos) centras, seniūnijose ir (ar) struktūriniame padalinyje arba užsisakius elektroninę paslaugą Elektroninių valdžios vartų portale ir prisijungus prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos.

Pareiškėjas (valdos valdytojas) savarankiškai prisijungęs per Elektroninių valdžios vartų portalą, pasirenka vieną iš būdų, kuriuo gali patvirtinti savo tapatybę, užpildo Paraiškos elektroninę formą ir patvirtina užpildytą Paraišką.

Fizinių asmenų įgalioti asmenys, juridinių asmenų vadovai, jų įgalioti fiziniai asmenys norėdami prisijungti prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos turi pateikti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui prašymą suteikti prieigą.

Pareiškėjas (valdos valdytojas) arba jo atstovas, atvykęs į seniūniją, seniūnijos darbuotojui pateikia dokumentus, reikalingus paraiškai užpildyti:

1. pasą arba asmens tapatybės kortelę;

2. teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, kai Paraišką teikia pareiškėjo įgaliotas asmuo ir (arba) kai Paraišką teikia juridinis asmuo;

3. laisvos formos dokumentą ar skaitmeninę laikmeną su pagrindiniais paraiškai užpildyti reikalingais duomenimis (vietovėje išmatuotų laukų plotų schemą ar brėžinį su nurodytais laukų kraštinių ilgiais, lauko kraštinės (-ių) atstumais iki stabilių objektų (pvz., pastatų, kelių, melioracijos griovių ir pan.), laukų plotais ir žemės ūkio naudmenų (toliau – naudmenos) pavadinimais);

4. žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais), kai:

4.1. praėjusiais metais pareiškėjas neteikė paraiškos;
4.2. pareiškėjas paraišką teikia pirmą kartą;
4.3. pareiškėjo nurodytoje vietoje jau yra įbraižyti kito pareiškėjo laukai ir nepavyksta išvengti dvigubo deklaravimo;
4.4. pareiškėjas deklaruoja visiškai per praėjusius dvejus metus nedeklaruotus didesnius nei 2 ha naudmenų ir kitus plotus;

4.5. rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kuriuose būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis, kai deklaruoti plotai valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka;

5. pareiškėjo mirties įrašą liudijantį išrašą, paveldėjimo teisės liudijimą (jeigu Paraiškos teikimo metu jis yra išduotas paveldėtojui), kai Paraišką teikia mirusio fizinio asmens valdos paveldėtojas ir paveldėtojo asmens tapatybę įrodantį dokumentą.

Pareiškėjas pildant Paraišką pateikia informaciją apie susietąją paramą už ūkinius gyvūnus: už pieninių veislių karves, mėsinius galvijus, avis ir ožkas. Susietoji parama bus mokama valdos valdytojams, atitinkantiems visus reikalavimus, išvardintus 2023-2027 metų susietosios pajamų paramos už pieninių veislių karves, mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklėse.

Pasirašydamas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškų priėmimo registracijos žurnale patvirtina, kad Paraiškos duomenys, kuriuos seniūnijos darbuotojas įvedė į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, yra teisingi ir sutinka, kad seniūnijos darbuotojas patvirtintų Paraišką.

Visi pareiškėjai, pateikę Paraiškas, privalo laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (toliau – GAAB) reikalavimų ir žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų  arba bus taikomos sankcijos visoms išmokoms pagal Paramos paraiškoje pateiktas priemones.

Nuo 2023 m. bus taikomi 9 GAAB standartai, iš kurių 2 GAAB, 7 GAAB standartai ir dalis 8 GAAB standartų bus taikomi nuo 2024 m.:

su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susiję standartai:

1 GAAB standartas „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“;
2 GAAB standartas „Šlapynių ir durpynų apsauga“;
3 GAAB standartas „Draudimas deginti ariamąsias ražienas, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina dėl augalų sveikatos priežasčių“;

su vandens apsauga susijęs 4 GAAB standartas „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“;

su dirvožemio apsauga ir kokybės gerinimu susiję standartai:
5 GAAB standartas „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“;
6 GAAB standartas „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“;
7 GAAB standartas „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“;

su biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga ir kokybės gerinimu susiję standartai:

8 GAAB standartas „Mažiausia ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis, o visame žemės ūkio paskirties žemės plote – kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“;
9 GAAB standartas „Draudimas keisti „Natura 2000“ teritorijose esančių daugiamečių žolynų, kurie nustatyti kaip aplinkos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai, paskirtį arba juos arti“.

Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimai:

vandenų apsaugos;
vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių;
laukinių paukščių apsaugos;
natūralių buveinių, laukinės augalijos bei gyvūnijos apsaugos;
augalų apsaugos produktų naudojimo;
tausaus augalų apsaugos produktų naudojimo;
maisto ir pašarų saugos;
ūkinių gyvūnų sveikatingumo;
veršelių, kiaulių ir ūkinių gyvūnų gerovės.