Dažniausiai užduodami klausimai

Reklaminės veiklos subjektai, norėdami gauti leidimą išorinei reklamai įrengti, turi pateikti šiuos dokumentus: 

• nustatytos formos paraišką;
• išorinės reklamos įrengimo projektą;
• dokumentus, patvirtinančius žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama nuosavybę, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimą, kai pareiškėjas nėra šių objektų savininkas. Jeigu išorinė reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, – butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip;
• jei išorinė reklama įrengiama ant stulpų, lynų ar kitokių konstrukcijų, esančių virš gatvių, šiuos objektus eksploatuojančių subjektų raštišką sutikimą;
• jei išorinė reklama įrengiama kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimą, saugomose teritorijose – gavus saugomų teritorijų direkcijos arba Aplinkos apsaugos departamento, kai saugomoje teritorijoje nėra įsteigtos saugomų teritorijų direkcijos, sutikimą. 

Tuo atveju, jei pastato (patalpų) savininkas pasikeitė po 2021 m. lapkričio 1 d.:

• Nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.ltpateikti prašymą Kelmės rajono savivaldybės administracijai, atnaujinti informaciją apie statytoją (-us) statybą leidžiančiame dokumente.
• Kartu su prašymu pateikti nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį statytojo teisę pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. statybą leidžiantis dokumentas išduodamas visų statytojų (užsakovų) vardu pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalį.

Tuo atveju, jei pastato (patalpų) savininkas pasikeitė iki 2021 m. spalio 31 d.:

Vadovaujantis 2021-10-29 įsakymo Nr. D1-636 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo 2 punkto 2.2 papunkčiu, jei statytojas pasikeitė iki 2021 m. spalio 31 d., šio įsakymo nuostatos dėl informacijos apie pasikeitusį statytoją statybą leidžiančiame dokumente atnaujinimo, netaikomos.

Nuo 2022 m. gegužės 1 d. tik statinio (dalies) ekspertizės rangovai (juridiniai asmenys) teiks pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, surašomų Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, tvirtinimo ir deklaracijų apie statybos užbaigimą, surašomų Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, tvirtinimo paslaugas.

Daugiau informacijos pateikta Aplinkos ministerijos atsakymuose į dažniausiai užduodamus klausimus dėl nebaigtos statybos deklaravimo ir statybos užbaigimo procesų pokyčių  https://am.lrv.lt/lt/naujienos/atsakymai-i-dazniausiai-uzduodamus-klausimus-del-nebaigtos-statybos-deklaravimo-ir-statybos-uzbaigimo-procesu-pokyciu.

Planuojant statyti tvorą leidimas yra privalomas:

• kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje – jeigu tvoros aukštis nuo 1 metro iki 2 metrų;
• mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje –jeigu tvoros aukštisdaugiau nei2 metrai.

Norint gauti leidimą statyti tvorą būtina:

• parengti tvoros statybos projektą. Tvoros statybos projektas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017„Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Projektą parengti gali architektas ar statybos inžinierius, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė;
• gauti žemės sklypo, kuriame bus statoma tvora, bendraturčių rašytinius sutikimus, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas);
• projektą kartu su privalomaisiais dokumentais pateikti Kelmės rajono savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt.

Tvorai, kurios aukštis iki 1 metro, leidimas neišduodamas. Pažymėtina, kad tvora gali būti statoma žemės sklype, kurį statytojas valdo nuosavybės ar panaudos, ar nuomos teise. 

Svarbu. Jei tvora statoma ant sklypo ribos arba statoma arčiau kaip 1 metras iki sklypo ribos, privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (STR 1.05.01:2017 7 priedas). Statinių statybos atstumai yra skaičiuojami tik nuo išorinių žemės sklypo kadastrinių ribų. Taip pat tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti. 

Primename, kad tvoros statybos darbai neturint leidimo, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį yra privalomas keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.

Svarbu. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 20 punktu pastatuose gali būti kelios skirtingos paskirties grupės, priskirtų paskirčių patalpos, kurios negali viršyti daugiau kaip 1/5 pastato bendro ploto.

Šiam darbui atlikti privaloma:

• parengti pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektą. Pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Paskirties keitimo projektą parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė;
• gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, kuris yra išduodamas, pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektą pateikus Kelmės rajono savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt  leidimui pakeisti pastato ar jo dalies paskirtį privalomi pateikti dokumentai nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje. Pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektui patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas;
• pastato ar jo dalies paskirties keitimo darbai užbaigiami statytojui surašius deklaraciją apie pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta pastato (patalpų) kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.

Svarbu. Patalpų paskirtį keičiant daugiabučiame name, prie aukščiau išvardintų darbų privaloma:

• gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“. Procedūrą vykdo / organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija;
• atlikti projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene procedūrą pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkto reikalavimus. Visuomenės informavimo apie numatomą pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimo projektinius pasiūlymus procedūrą vykdo / organizuoja projektą rengiantis architektas ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė;

pateikti pastato bendraturčių sutikimus ir visuomenės informavimo bei visuomenės dalyvavimo svarstant pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimo projektinius pasiūlymus dokumentus Kelmės rajono savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt kartu su prašymu išduoti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.

SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas. O nesudėtingiesiems statiniams statyti SLD privalomas tam tikrose teritorijose ir priklauso nuo statinių parametrų, pagal kuriuos pastarieji priskiriami I ar II nesudėtingųjų statinių grupei.

Nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, tarp atraminių sienų atstumas neturi viršyti 6,0 m, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto. Nesudėtingųjų statinių I ar II grupei priskiriamų pastatų požymiai ir techniniai parametrai nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelėje.

SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Taip pat SLD nereikalingas statant I grupės nesudėtingąjį pastatą Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, jeigu jis statomas šioje teritorijoje esančioje sodyboje.

SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Taip pat SLD nereikalingas statant II grupės nesudėtingąjį pastatą Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, jeigu jis statomas šioje teritorijoje esančioje sodyboje.

Nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamam gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatui statyti SLD privalomas visada, nepriklausomai nuo to, kokioje teritorijoje jis statomas.

Žemės sklypuose, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, statyba negalima, išskyrus, jei sklypo savininkas pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais). Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai. Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 ha jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų.

Tam tikslui reikia pasirengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kuriame bus numatyta statybos vieta sklype.

Žemės sklypo paskirties keitimas galimas tik tuo atveju, kai tai leidžia galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, visų pirma – savivaldybės, miesto ar miestelio bendrieji planai. Jei bendrasis planas numato, kad konkrečioje teritorijoje leidžiama keisti paskirtį ir joje yra nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas, paskirties keitimas vykdomas parengiant mero potvarkį.

Tam tikslui žemės sklypo savininkas prašymą teikia merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui žemės paskirties keitimui nurodydamas žemės sklypo savininko fizinio asmens vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, elektroninį paštą arba juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą ir buveinės adresą, telefono numerį, elektroninį paštą, iš ko į ką keičia, keitimo motyvus ir pridėdamas sklypo Registrų centro išrašą bei sklypo planą.

Kelmės rajono savivaldybei teisės aktų nustatyta tvarka priskirta spręsti klausimus, susijusius su valstybinės žemės, esančios Kelmės rajono miestų (Kelmės, Tytuvėnų, Užvenčio) ir Kelmės rajono miestelių (Kražių, Šaukėnų, Pašilės, Karklėnų, Liolių, Žalpių) priskirtose teritorijose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduotos Kelmės rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise, nuoma, panauda, nuomos teisės perleidimu, nuomos teisės įkeitimu, nuomos (panaudos) sutarties pakeitimu, nutraukimu, išnuomojamų žemės sklypo dalių nustatymu.

Prašymus sudaryti, pakeisti, nutraukti nuomos ar panaudos sutartis, įkeisti ir perleisti valstybinės žemės nuomos teisę, subnuomoti valstybinės žemės sklypą, žemės sklypo dalių nustatymui galima pateikti arba asmeniškai Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriuje, arba atsiųsti paštu (Kelmės m., Vytauto Didžiojo g. 82, 86143), arba elektroniniu paštu [email protected].

Paminėtina, kad nuo šių metų rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės nuomos, panaudos sutarčių sudarymu, pakeitimu ar nutraukimu, gali būti teikiamos internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS).

Sistema bus prieinama per interneto svetainę www.planuojustatau.lt. Prie jos pirmą kartą prisijungę vartotojai turės susikurti paskyrą ir patvirtinti savo tapatybę elektroninėmis priemonėmis. Tai galima padaryti per elektroninę bankininkystę (naudojant Smart-ID ar PIN generatorių), su elektroniniu parašu (taikant Registrų centro mobiliąją programėlę „LT ID“), per mobiliuosius įrenginius, po 2024 m. sausio 1 d. išduotą asmens tapatybės kortelę ar USB laikmeną su sertifikatu. 

Asmenims suteikiama galimybė Kelmės miesto ir Kelmės rajono miestelių priskirtose teritorijose pateikti prašymus tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, naudotis valstybine žeme statybų metu, statyti nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje.

Prašymai teikiami per interneto svetainę www.planuojustatau.lt. Prie jos pirmą kartą prisijungę vartotojai turės susikurti paskyrą ir patvirtinti savo tapatybę elektroninėmis priemonėmis. Tai galima padaryti per elektroninę bankininkystę (naudojant Smart-ID ar PIN generatorių), su elektroniniu parašu (taikant Registrų centro mobiliąją programėlę „LT ID“), per mobiliuosius įrenginius, po 2024 m. sausio 1 d. išduotą asmens tapatybės kortelę ar USB laikmeną su sertifikatu.