Kreipinį reiškiame tik šauksmininko linksniu (svety, dėde, vėjau, seserie, dangau, siuvėjau, broli, pilie, sakale). Lietuvių kalboje atskirą šauksmininko formą turi tik vienaskaita (daugiskaitos šauksmininkas sutampa su vardininku).
Kai vartojame kreipinį su pažyminiu, pažyminio formą privalome vartoti įvardžiuotinę: mieloji drauge, gerbiamieji kolegos, brangieji seneliai, garbusis Kunige, gerbiamasis direktoriau ir pan. Tik tuo atveju, kai šalia pažyminio dar vartojame priedėlį, pažyminio forma neįvardžiuotinė, pvz., didžiai gerbiamas Profesoriau. Iš pagarbos pareigas reiškiantį žodį rašome didžiąja raide.
Mandagu vartoti kreipinius pagal asmens visuomeninę padėtį, profesiją (ypač, jei tiksliai nežinome asmens vardo ir pavardės): direktoriau (-e), vadove, profesoriau (-e), pirmininke ir kt. Tačiau būtina įsidėmėti, kad negalima kreiptis tik žodžiu Pone (Ponaiti) ar Ponia (Panele), būtinas vardas, pavardė, padėtis, profesija ar titulas. Kreipinius panele ir ponaiti vartojame tada, kai kreipiamės į labai jauną asmenį.
Žodžiai, kuriais mandagiai, su pagarba kreipiamės į kitą asmenį (ar asmenis), pradedami rašyti didžiąja raide: Pone, Ponia, Tamsta, Gerbiamasis, Jūs, Tu ir kt. Laiškuose, kvietimuose, sveikinimuose taip rašome ne tik kreipdamiesi, bet ir tekste.
Kreipinys, vienas ir kartu su pažyminiu bei pagarbos priedėliu, yra skiriamas kableliu arba šauktuku. Jei po kreipinio parašome kablelį, tekstą turime pradėti mažąja raide.
Parengta pagal VLKK konsultacijų banką
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Danutė Ramanauskienė
