aikštė̃ 3, áikštė 1
apjúosti, apjúosia, apjúosė; apjuõsti, apjuõsia, àpjuosė
aplinkìnis, -ė 2, apliñkinis, -ė 1
arbãtinis 1, arbatìnis 2 arbãtinis, -ė 1, arbatìnis, -ė 2
asmenìnis, -ė 2 asmẽninis, -ė 1
asmẽniškai ãsmeniškai 1
áuklėjamasis, -oji, auklėjamàsis, -óji
bráižyti, bráižo, bráižė; braižýti, braĩžo, braĩžė
brángti, brángsta, brángo; brañgti, brañgsta, brañgo
gamtìnis, -ė 2, gam̃tinis, -ė 1
Jõninės 1, Jonìnės 2
im̃bieras 1, imbiẽras 2
kaitalióti, kaitaliója, kaitaliójo; káitalioti, káitalioja, káitaliojo
kasmetìnis, -ė 2, kasmẽtinis, -ė 1
keleivìnis, -ė 2, keleĩvinis, -ė 1
ketvir̃tis 2, kẽtvirtis 1
láiptai 1, laĩptai 2
láiptinė 1, laiptìnė 2, laĩptinė 1
laĩsvas, -à 4, láisvas, -à 3
negalià 2, nẽgalia 1
Õninės 1, Onìnės 2
pãpuošalas 34b, papuõšalas 3b
pasaulìnis, -ė 2, pasáulinis, -ė 1
pãveldas 3b, pavéldas 1
piliãkalnis 1, pìliakalnis 1
planìnis, -ė 2, plãninis, -ė 1
pléntas 1, pleñtas 2
pròcentas 1, proceñtas 2
procentìnis, -ė 2, proceñtinis, -ė 1
próga 1, progà 4
sąžinìngas, -a 1, są́žiningas, -a 1
spáusdinti, spáusdina, spáusdino; spausdı̇̀nti, spausdı̇̀na, spausdı̇̀no
spaustùvė 2, spáustuvė 1
tarpklasìnis, -ė 2, tarpklãsinis, -ė 1
tautìnis, -ė 2, taũtinis, -ė 1
tinklìnis, -ė 2, tiñklinis, -ė 1
visuomenìnis, -ė 1, visuomẽninis, -ė 1
tū́kstantasis, -oji, tūkstantàsis, -óji
žãliava 1, žaliavà 3b
Parengta pagal VLKK konsultacijų banką.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Danutė Ramanauskienė
Netaisyklinga.
Naudininkas nevartotinas konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis. Taisyklingi variantai paryškinti.
Šiai dienai (taisoma Iki šios dienos) įregistruotos dvi įstaigos.
Spalio 25-ai dienai (taisoma Iki spalio 25-os dienos) atvyko 5 asmenys.
Šiai valandai (taisoma Šią valandą; Iki šios valandos) rinkimų rezultatai dar nepatikslinti.
Metų pradžiai (taisoma Metų pradžioje) mokykloje dirbo 23 darbuotojai.
Šiandien dienai (taisoma Šiuo metu; iki šiol; dabar) tyrimų rezultatai neaiškūs.
Pastaba. Veiksmo trukmei bei paskirčiai reikšti naudininkas – ne klaida: Išvažiavo vienai dienai. Posėdį atidėjo kitai savaitei. Lėšų skyrė tik šiam mėnesiui.
Parengta pagal VLKK konsultacijų banką.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Danutė Ramanauskienė
Junginį elektroninis paštas galima trumpinti taip: el. paštas, el. p., e. paštas arba e. p.
Prieš vieną elektroninio pašto adresą dvitaškis paprastai nerašomas, pvz.:
Daugiau informacijos žr. interneto svetainėje adresu [email protected].
Informaciją siųskite el. p. [email protected].
Jei nurodomi keli interneto svetainių ar elektroninio pašto adresai, prieš juos rašomas dvitaškis, pvz.:
Daugiau informacijos žr. interneto svetainėse: [email protected], [email protected]..
Informaciją siųskite el. p.: [email protected], [email protected].
Elektroninis paštas (taip pat ir elektroninis verslas, elektroninis parašas, elektroninis bankas ir kt.) yra žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, todėl po pirmojo žodžio santrumpos reikia rašyti ne brūkšnelį, o tašką.
Pastaba. Lietuviškas nevartotinos svetimybės e-mailo, imeilo (angl. e-mail) atitikmuo yra elektroninis paštas arba elektroninis laiškas.
Parengta pagal VLKK konsultacijų banką
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Danutė Ramanauskienė
Žodis klipas vartojamas reikšme „trumpas, paprastai turintis siužetą vaizdo ar (ir) garso kūrinėlis, reklamuojantis prekes ar paslaugas, iliustruojantis dainą ir pan.“ (žr. „Tarptautinių žodžių žodyną“.
Norint nusakyti tiksliau, prie žodžio klipas pridedami tarptautiniai dėmenys audio-, video-: audioklipas, videoklipas. Gali būti vartojami ir kiek palietuvinti junginiai garso klipas, vaizdo klipas.
Parengta pagal VLKK konsultacijų banką.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Danutė Ramanauskienė
Nuo 2024 m. kovo mėn. įsigaliojo naujos Nacionalinių ir tarptautinių ryšio numerių rašymo rekomendacijos. Didžiausias pokytis – numerių priekyje esantį 8 pakeičia 0.
Atkreiptinas dėmesys, kad tarpmiestinis prefiksas 8 galutinai nustos veikti nuo 2025 m. gruodžio 1 d. Realūs pokyčiai prasidės nuo 2025 m. kovo 1 d. Pokyčiai neturės tiesioginės įtakos jokiems numeriams – keisis tik prieš numerį renkamas tarpmiestinis prefiksas, t. y. skaičius, einantis prieš numerį.
Nustojus veikti tarpmiestiniam prefiksui 8, vietoj naudoto 8 ryšio numerio pradžioje reikės rinkti 0. Jeigu prieš numerį (pvz., 112, 116111) nereikia rinkti papildomo kodo, nebus ir jokio pokyčio. Pokyčių visiškai nepajus tie, kurie jau dabar naudoja Lietuvai priskirtą kodą +370.
Telefonų numerių rašymo pavyzdžiai:
Nacionaliniai ryšio numeriai rašomi taip, pvz.:
Tel. (0 5) 123 4567 – fiksuotojo ryšio numeris;
Mob. 0 123 45 678 – mobiliojo ryšio numeris.
Tarptautiniai ryšio numeriai rašomi taip, pvz.:
Tel. +370 5 123 4567 – fiksuotojo ryšio numeris;
Mob. +370 123 45 678 – mobiliojo ryšio numeris.
Kad ryšio numerius būtų galima lengviau įsidėmėti, išgirsti ir (ar) pamatyti, jų skaitmenys gali būti grupuojami tarpais, pvz.: 1234, 12 345, 12 34 56, 123 4567. Du tarpai paliekami tarp paskirties kodo (jeigu jis rašomas skliaustuose – tarp uždaromųjų skliaustų) ir viešojo elektroninių ryšių tinklo galinio taško numerio, pvz.: (0 5) 123 4567, +370 5 123 4567.
Nacionalinių ir tarptautinių ryšio numerių rašymo rekomendacijose nustatytos telefono numerių rašymo Lietuvos Respublikoje naudojamuose formuliaruose, raštuose, sąskaitose ir kituose dokumentuose gairės.
Daugiau informacijos galima rasti čia NACIONALINIŲ IR TARPTAUTINIŲ RYŠIO NUMERIŲ RAŠYMO REKOMENDACIJOS
Žodis bendrasavininkas yra netaisyklingos darybos. Dūriniai su pirmuoju dėmeniu bendra- sudaromi taip: pirmas dėmuo bendra + antras dėmuo – asmenį reiškiantis daiktavardis su pakeista galūne –is. Tačiau bendrasavininkis, -ė bendrinėje kalboje taip pat neturėtų būti vartojamas, nes yra ydingos reikšmės dūrinys. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamas tik bendraturtis, -ė reikšme „nuosavybės dalininkas“.
Teisės aktuose (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kt.) taip pat vartojamas terminas bendraturtis.
Parengta pagal VLKK konsultacijų banką.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Danutė Ramanauskienė
Transliuotojai gali pasirinkti – arba įgarsinti lietuviškai, arba vertimą pateikti subtitrais. Tokią galimybę jiems suteikia Valstybinės kalbos įstatymo 13 straipsnis: „Lietuvoje viešai demonstruojamos audiovizualinės programos, kino filmai turi būti verčiami į valstybinę kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais“. Žiūrovų nuomonės skiriasi: vieniems geriau vienaip, kitiems – kitaip. Kartais piktinamasi, kad subtitruose verčiama trumpiau, parašoma tik esmė, o ne viskas, kas sakoma.
Įstatymui tokiais atvejais nenusižengiama, tačiau, gerbiant žiūrovus, reikėtų pasistengti išversti kuo tiksliau. Subtitrams, kaip ir sakytiniam tekstui, galioja taisyklingos kalbos reikalavimai.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Danutė Ramanauskienė
Vardininkas nevartotinas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) su veiksmažodžiais. Pvz.: Mieste atsirado valkataujantys šunys (= valkataujančių šunų). Nuo braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų; kartais išberia odą). Susirgimai (= Susirgimų) gripu padaugėjo. Kolektyve vėl atsirado nesutarimai (= nesutarimų). Dėl projekto kilo abejonės (= abejonių). Pasitarime iškilo nauji klausimai (= naujų klausimų) dėl sutarčių. Gyvenime pasitaiko įvairūs nesusipratimai (= įvairių nesusipratimų).
Parengta pagal VLKK konsultacijų banką
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Danutė Ramanauskienė
Ne. Su veiksmažodžiu kviesti vartojamas tikslo kilmininkas: kviečiu puodelio kavos (ne puodeliui kavos).
Parengta pagal VLKK konsultacijų banką
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Danutė Ramanauskienė
Ne, netaisyklingai vartojamas veiksmažodinių daiktavardžių naudininkas tikslui, paskirčiai reikšti.
Junginį telefonas pasiteiravimui galima keisti tokiais posakiais: pasiteiravimo telefonas, informacinis telefonas, pasiteirauti galima telefonu, informacija teikiama telefonu ir pan.
Veiksmažodiniai daiktavardžiai gali būti keičiami bendratimi, pavyzdžiui, maistas išsinešti, butas išsimokėti, telefonas pasiteirauti, o kai kuriais atvejais – reikiamybės atspalvį turinčiais junginiais maistas išsineštinai, butas išsimokėtinai.
Parengta pagal VLKK konsultacijų banką.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Danutė Ramanauskienė
Taip, vietininkas žmonėse pavartotas taisyklingai, juo nusakoma vieta, aplinka (žr. kn. „Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas“ (Vilnius, 2003, p. 125). Viena iš daugiskaitos formos žmonės reikšmių – „kitų, ne savų aplinka, pasaulis“, pvz., Žmonėse visaip pasitaiko. Ėjo per žmones siūdamas (žr. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“).
Sinonimiškai gali būti vartojama prielinksnio tarp konstrukcija, plg. sakinius Tarp žmonių ta žinia pasklido per pusdienį. Tarp žmonių visaip pasitaiko (žr. J. Šukys. „Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos“ (Kaunas, 1998, p. 277).
Terminizuoti junginiai rašytini be kabučių, todėl Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto vieno langelio principo pavadinimas rašytinas be kabučių.
Šis principas reiškia, kad asmeniui informacija suteikiama, prašymas, skundas ar pranešimas priimamas ir atsakymas į juos pateikiamas vienoje darbo vietoje.
Taip, prielinksnis per su galininku žymi judėjimą nuo vieno vienarūšio daikto prie kito, plg.: vežioja per gydytojus, pereisime per avilius.
Daugiau vartosenos pavyzdžių iš interneto: Žmonės tvirtina, kad dirbti per kelis darbus juos verčia būtinybė susidurstyti orų atlyginimą. Gyvename tokiais laikais, kai nedirbti per kelis darbus neįmanoma. Augančias kainas lietuviai vejasi dirbdami per kelis darbus.
Savaitės dienos viešojo transporto tvarkaraščiuose, darbo laiko grafikuose, kalendoriuose ir pan. paprastai trumpinamos kaip simboliai: P – pirmadienis, A – antradienis, T – trečiadienis, K – ketvirtadienis, Pn – penktadienis, Š – šeštadienis, S – sekmadienis. Be to, žymimos romėniškais skaitmenimis: I (pirmadienis), II (antradienis), III (trečiadienis), IV (ketvirtadienis), V (penktadienis), VI (šeštadienis), VII (sekmadienis).
Parengta pagal VLKK konsultacijų banką
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Danutė Ramanauskienė
„Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ rašoma: „adventas keturių savaičių laikotarpis prieš Kalėdas“. Kadangi tai ne šventės, o laikotarpio pavadinimas, žodis adventas rašomas mažąja raide.
Parengta pagal VLKK konsultacijų banką.
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Danutė Ramanauskienė
Dalyvis sekantis, sekanti nevartotinas reikšmėmis: 1. „šis, ši, šitoks, šitokia, toks, tokia“ (prieš išvardijimą), pvz.: Vilniuje šiuo metu veikia sekančios (taisoma: šios, tokios) parodos: […]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą), pvz.: Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį (taisoma štai ką): […].
Dalyvis sekantis, sekanti taip pat vengtinas reikšmėmis „kitas, tolesnis, ateinantis, artimiausias“, pvz.: Statybas numatoma pradėti sekančiais metais (taisoma kitais, ateinančiais metais). Krepšininkai jau pateko į sekantį lygos etapą (taisoma į kitą, tolesnį lygos etapą). Apie sekantį (taisoma kitą, artimiausią) renginį išsamiai bus papasakota internete.
Sekantis tinkamai pavartotas sakiniuose: Man vis sapnuojasi pasakas sekantis senelis. Pasakotojas pasirinktame tekste veikia kaip objektyvus stebėtojas, pradžioje informuojantis apie tai, kas vyksta, o toliau atidžiai sekantis svarbiausio veikėjo savijautą. Jaunimas, atidžiai sekantis pokyčius darbo rinkoje, gali realizuoti savo galimybes. Mane sekantis žmogus staiga sustojo ir pan.
Oficialiuose raštuose ypač svarbu vengti nevartotinų naujadarų ir netikslių pažodinių vertimų, kurie neatitinka bendrinės lietuvių kalbos normų. Šįkart apie įtakoti ir apjungti.
Įtakoti – tai vienas populiariausių nevartotinų žodžių kanceliarinėje kalboje. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) veiksmažodžio „įtakoti“ oficialiai neįteisino. Kalbininkai jį laiko nesisteminiu vertiniu iš rusų kalbos ir rekomenduoja keisti, todėl oficialiuose tekstuose reikėtų vartoti pasakymus daryti įtaką, turėti įtakos arba veikti, paveikti, lemti.
Apjungti – netinkamas vertinys, kurį būtina keisti žodžiu sujungti, suvienyti arba sutelkti (pvz., sujungti bankus, suvienyti jėgas, suburti bendraminčius, sutelkti žmones).
Parengta pagal VLKK konsultacijų banką
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Danutė Ramanauskienė
Veiksmažodis sudalyvauti yra dirbtinai sudarytas žodis (žargonas), todėl bendrinėje kalboje jis netinka. Pasakymus sudalyvauti renginyje, sudalyvauti pasitarime, sudalyvauti konkurse ir pan. reikia taisyti atsižvelgiant į kontekstą ir stilių (dažniausiai vartotina be priešdėlio su-). Pvz.: Džiaugiuosi sudalyvavęs (=, kad dalyvavau) Kovo 11-osios renginyje. Paklaustas, ar pats sudalyvautų (= dalyvautų; ryžtųsi dalyvauti; sutiktų dalyvauti) programoje, vedėjas atsisakė. Siekiama, kad mokymuose kasmet sudalyvautų (= dalyvautų) daugiau kaip 100 darbuotojų. Kviečiame sudalyvauti kompetencijos teste (= atlikti kompetencijos testą). Jie sudalyvavo diskusijose (= dalyvavo diskusijose; diskutavo).
Parengta pagal VLKK konsultacijų banką
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Danutė Ramanauskienė
Kalbant apie ką nors, kas yra susiję su energija arba teikia energijos, vartotinas būdvardis „energinis“, pavyzdžiui, energinė maisto vertė, energinis gėrimas.
Būdvardis „energetinis“ rodo sąsają su energetika, energijos gavimu ir panaudojimu, pavyzdžiui, energetinis saugumas, energetinis ūkis.
Parengta pagal VLKK konsultacijų banką
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Danutė Ramanauskienė
Žodis vieningas dažnai vartojamas netinkamai.
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama žodžio vieningas reikšmė „pasižymintis vienybe“, pvz., vieninga tauta, vieningas Seimas.
Būdvardis vieningas (-a) netinka, kai kalbama apie kokio nors daikto, dalyko bendrumą, vienodumą, vientisumą. Todėl nutarimai, reikalavimai, taisyklės, standartai gali būti vienodi, bendri, o ne vieningi.
Parengta pagal VLKK konsultacijų banką
Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė (kalbos tvarkytoja) Danutė Ramanauskienė