Kelmės savivaldybės patalpose, adresu V. Didžiojo g. 58, Kelmė (I aukštas), vyksta paroda „Urbanistinės struktūros“.
Joje eksponuojami VGTU Architektūros fakulteto architektūros vientisųjų studijų programos 3—iojo kurso studentų parengti Kelmės miesto plėtros projektai.
Mažėjant teritorinės plėtros poreikiui, atsigręžiama į urbanizuotos aplinkos kokybę – siekiama modernizuoti ir regeneruoti esamus miestus ir jų dalis. Dėmesys kreipiamas ne tik į urbanistinę struktūrą, bet ir jos socialines, kultūrines ir ekonomines charakteristikas. Čia sprendžiamų kompleksinių urbanistinio planavimo ir projektavimo klausimų pagrindą sudaro globalūs urbanizacijos iššūkiai, tvaraus vystymo poreikis bei šiandieninės Lietuvos miestų raidos tendencijos ir struktūros ypatumai.
Jau ketvirti metai kaip Architektūros vientisųjų studijų programoje 3-iame kurse moduliui „Urbanistinės struktūros“ stengiamės parinkti aktualios Lietuvai problematikos miestus. Objektais parenkami maži 5–15 tūkst. gyv. miestai, kurie yra svarbūs lokalinio lygmens gyvenamųjų vietovių centrai. 2021-2022 m. buvo parinkti trys Šiaulių rajono miestai, tarp kurių pateko ir Kelmė.
Rengdami Kelmės miesto plėtros projektus, studentai plėtoja urbanistinių struktūrų analizės, urbanistinio projektavimo ir planavimo įgūdžius. Projektai parengti dviem etapais:
- I-ajame etape atlikta miesto urbanistinė analizė ir parengta plėtros koncepcija;
- II-ajame etape – miesto fragmento detalizavimas.
I-uoju etapu studentai dirbo grupėse ir atliko Kelmės miesto urbanistinę analizę skirtingais aspektais (padėtis regione ir demografinė situacija; istorinė raida ir kultūros paveldas; gamtinė situacija ir saugomos teritorijos; urbanistinė struktūra ir identitetas; susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra). Jos pagrindu nustatė vyraujančias problemas ir parengė apibendrinimus. Įvertinus nagrinėjamos situacijos urbanistinės struktūros kokybę, sumodeliavo miesto vystymo viziją ir jos alternatyvas, derinančias išorinės ir vidinės plėtros galimybes. Parengė urbanistinės plėtros koncepciją, apimančią urbanistinės struktūros bei kompozicijos siūlymus. Dviejų grupių projektus sieja miesto kilimo vizija, kuri panašiai ir interpretuojama:
A. 1-asis projektas susijęs su vizija KEL[IA]MĖ[S], kuri orientuota į visapusį miesto augimą susijusį su aktyviu, žaliu, saugiu, kultūringu ir kylančiu Kelmės miestu.
B. 2-asis projektas susijęs su vizija KEL[KI]MĖ[S], kuria siekiama socialiai, ekonomiškai stipraus, istoriškai svarbaus bei kūrybiškai unikalaus Kelmės miesto augimo.
II-uoju etapu studentai dirbo individualiai ir detalizavo pasirinktą miesto centrinės dalies fragmentą pagal grupėse išsikeltus tikslus, pasirinkus Kelmės miesto vystymo modelį siekė jo įgyvendinimo. Pasirinktuose fragmentuose sprendžiami urbanistinės struktūros formavimo tūriniai-erdviniai uždaviniai, kurie stipriai prisidėtų prie siekio sutelkti gyventojus ir paslaugas centre, bei atkurti istorinių gatvių ir kit7 urbanistinių viešųjų erdvių svarbą:
1. 1-ojo projekto detalizacijos:
1.1. Raseinių g. ir jos prieigų Kelmėje konversijos ir užstatymo tankinimo urbanistinė koncepcija (stud. Augustinas Vičas);
1.2. Užstatymo struktūros modernizavimas Kelmės miesto centrinės dalies fragmente (stud. Gabija Švenčionytė);
1.3 Urbanistinių viešųjų erdvių humanizavimas Kelmės miesto centrinės dalies fragmente (stud. Viltė Virpšaitė);
2. 2-ojo projekto detalizacijos:
3. Kelmės istorinės aikštės ir jos prieigų formavimo koncepcija (stud. Elena Pūsčiūtė);
4. Daugiabučių kvartalų kompleksinės renovacijos ir Malūno teritorijos regeneracijos koncepcija (stud. Miglė Bartkevičiūtė);
5. Kelmės miesto pietrytinės dalies naujo įvaizdžio formavimo urbanistinė koncepcija (stud. Greta Vasilkovaitė);
6. Kelmės pieninės pramoninės teritorijos konversijos ir jos apylinkių gaivinimas urbanistinėmis priemonėmis (stud. Jonas Vyšniauskas);
7. Kelmės miesto mišrios paskirties kvartalo revitalizacijos koncepcija (stud. Kamilė Čepaitytė).
