Architektūros ir paveldosaugos skyrius
Reklaminės veiklos subjektai, norėdami gauti leidimą išorinei reklamai įrengti, turi pateikti šiuos dokumentus:
- nustatytos formos paraišką;
- išorinės reklamos įrengimo projektą;
- dokumentus, patvirtinančius žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama nuosavybę, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimą, kai pareiškėjas nėra šių objektų savininkas. Jeigu išorinė reklama įrengiama ant bendrojo naudojimo objektų, – butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip;
- jei išorinė reklama įrengiama ant stulpų, lynų ar kitokių konstrukcijų, esančių virš gatvių, šiuos objektus eksploatuojančių subjektų raštišką sutikimą;
- jei išorinė reklama įrengiama kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose, už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimą, saugomose teritorijose – gavus saugomų teritorijų direkcijos arba Aplinkos apsaugos departamento, kai saugomoje teritorijoje nėra įsteigtos saugomų teritorijų direkcijos, sutikimą.
Tuo atveju, jei pastato (patalpų) savininkas pasikeitė po 2021 m. lapkričio 1 d.:
- Nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.ltpateikti prašymą Kelmės rajono savivaldybės administracijai, atnaujinti informaciją apie statytoją (-us) statybą leidžiančiame dokumente.
- Kartu su prašymu pateikti nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį statytojo teisę pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. statybą leidžiantis dokumentas išduodamas visų statytojų (užsakovų) vardu pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 32 dalį.
Tuo atveju, jei pastato (patalpų) savininkas pasikeitė iki 2021 m. spalio 31 d.:
Vadovaujantis 2021-10-29 įsakymo Nr. D1-636 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ pakeitimo 2 punkto 2.2 papunkčiu, jei statytojas pasikeitė iki 2021 m. spalio 31 d., šio įsakymo nuostatos dėl informacijos apie pasikeitusį statytoją statybą leidžiančiame dokumente atnaujinimo, netaikomos.
Nuo 2022 m. gegužės 1 d. tik statinio (dalies) ekspertizės rangovai (juridiniai asmenys) teiks pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, surašomų Statybos įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais, tvirtinimo ir deklaracijų apie statybos užbaigimą, surašomų Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, tvirtinimo paslaugas.
Daugiau informacijos pateikta Aplinkos ministerijos atsakymuose į dažniausiai užduodamus klausimus dėl nebaigtos statybos deklaravimo ir statybos užbaigimo procesų pokyčių https://am.lrv.lt/lt/naujienos/atsakymai-i-dazniausiai-uzduodamus-klausimus-del-nebaigtos-statybos-deklaravimo-ir-statybos-uzbaigimo-procesu-pokyciu.
Planuojant statyti tvorą leidimas yra privalomas:
- kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje – jeigu tvoros aukštis nuo 1 metro iki 2 metrų;
- mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje –jeigu tvoros aukštisdaugiau nei2 metrai.
Norint gauti leidimą statyti tvorą būtina:
- parengti tvoros statybos projektą. Tvoros statybos projektas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017„Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Projektą parengti gali architektas ar statybos inžinierius, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė;
- gauti žemės sklypo, kuriame bus statoma tvora, bendraturčių rašytinius sutikimus, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas);
- projektą kartu su privalomaisiais dokumentais pateikti Kelmės rajono savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt.
Tvorai, kurios aukštis iki 1 metro, leidimas neišduodamas. Pažymėtina, kad tvora gali būti statoma žemės sklype, kurį statytojas valdo nuosavybės ar panaudos, ar nuomos teise.
Svarbu. Jei tvora statoma ant sklypo ribos arba statoma arčiau kaip 1 metras iki sklypo ribos, privalomi rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (STR 1.05.01:2017 7 priedas). Statinių statybos atstumai yra skaičiuojami tik nuo išorinių žemės sklypo kadastrinių ribų. Taip pat tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Primename, kad tvoros statybos darbai neturint leidimo, kai jis privalomas, yra laikomi savavališka statyba, už kurią gresia administracinė atsakomybė. Statybų priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį yra privalomas keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai.
Svarbu. Vadovaujantis STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 20 punktu pastatuose gali būti kelios skirtingos paskirties grupės, priskirtų paskirčių patalpos, kurios negali viršyti daugiau kaip 1/5 pastato bendro ploto.
Šiam darbui atlikti privaloma:
- parengti pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektą. Pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektas turi atitikti statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ reikalavimus. Paskirties keitimo projektą parengti gali architektas, turintis teisę užsiimti projektavimo veikla, ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė;
- gauti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, kuris yra išduodamas, pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektą pateikus Kelmės rajono savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt leidimui pakeisti pastato ar jo dalies paskirtį privalomi pateikti dokumentai nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje. Pastato (patalpos, patalpų) paskirties keitimo projektui patikrinti skiriama 10 darbo dienų. Tuo atveju, jei patikrinus projekto sprendinius jiems yra pritariama, leidimas atlikti pastato paprastąjį remontą išduodamas per 3 darbo dienas;
- pastato ar jo dalies paskirties keitimo darbai užbaigiami statytojui surašius deklaraciją apie pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimą. Šis dokumentas kartu su atnaujinta pastato (patalpų) kadastro duomenų byla teikiamas kadastro duomenims atnaujinti į VĮ Registrų centrą.
Svarbu. Patalpų paskirtį keičiant daugiabučiame name, prie aukščiau išvardintų darbų privaloma:
- gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimus pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.85 straipsnį. Pastato bendraturčių sutikimai turi būti renkami vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašu, patvirtintu 2018 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-844 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“. Procedūrą vykdo / organizuoja daugiabutį namą administruojanti įmonė arba daugiabučio namo savininkų bendrija;
- atlikti projektinių pasiūlymų svarstymo su visuomene procedūrą pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkto reikalavimus. Visuomenės informavimo apie numatomą pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimo projektinius pasiūlymus procedūrą vykdo / organizuoja projektą rengiantis architektas ar projektavimo paslaugas teikianti įmonė;
pateikti pastato bendraturčių sutikimus ir visuomenės informavimo bei visuomenės dalyvavimo svarstant pastato (patalpos, patalpų) paskirties pakeitimo projektinius pasiūlymus dokumentus Kelmės rajono savivaldybės administracijai nuotoliniu būdu https://www.planuojustatau.lt kartu su prašymu išduoti leidimą pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį.
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas. O nesudėtingiesiems statiniams statyti SLD privalomas tam tikrose teritorijose ir priklauso nuo statinių parametrų, pagal kuriuos pastarieji priskiriami I ar II nesudėtingųjų statinių grupei.
Nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, tarp atraminių sienų atstumas neturi viršyti 6,0 m, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto. Nesudėtingųjų statinių I ar II grupei priskiriamų pastatų požymiai ir techniniai parametrai nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelėje.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Taip pat SLD nereikalingas statant I grupės nesudėtingąjį pastatą Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, jeigu jis statomas šioje teritorijoje esančioje sodyboje.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Taip pat SLD nereikalingas statant II grupės nesudėtingąjį pastatą Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, jeigu jis statomas šioje teritorijoje esančioje sodyboje.
Nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamam gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatui statyti SLD privalomas visada, nepriklausomai nuo to, kokioje teritorijoje jis statomas.
Žemės sklypuose, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, statyba negalima, išskyrus, jei sklypo savininkas pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais). Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai. Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 ha jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų.
Tam tikslui reikia pasirengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, kuriame bus numatyta statybos vieta sklype.
Žemės sklypo paskirties keitimas galimas tik tuo atveju, kai tai leidžia galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, visų pirma – savivaldybės, miesto ar miestelio bendrieji planai. Jei bendrasis planas numato, kad konkrečioje teritorijoje leidžiama keisti paskirtį ir joje yra nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas, paskirties keitimas vykdomas parengiant mero potvarkį.
Tam tikslui žemės sklypo savininkas prašymą teikia merui ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos direktoriui žemės paskirties keitimui nurodydamas žemės sklypo savininko fizinio asmens vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, elektroninį paštą arba juridinio asmens teisinę formą, pavadinimą ir buveinės adresą, telefono numerį, elektroninį paštą, iš ko į ką keičia, keitimo motyvus ir pridėdamas sklypo Registrų centro išrašą bei sklypo planą.
Kelmės rajono savivaldybei teisės aktų nustatyta tvarka priskirta spręsti klausimus, susijusius su valstybinės žemės, esančios Kelmės rajono miestų (Kelmės, Tytuvėnų, Užvenčio) ir Kelmės rajono miestelių (Kražių, Šaukėnų, Pašilės, Karklėnų, Liolių, Žalpių) priskirtose teritorijose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perduotos Kelmės rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise, nuoma, panauda, nuomos teisės perleidimu, nuomos teisės įkeitimu, nuomos (panaudos) sutarties pakeitimu, nutraukimu, išnuomojamų žemės sklypo dalių nustatymu.
Prašymus sudaryti, pakeisti, nutraukti nuomos ar panaudos sutartis, įkeisti ir perleisti valstybinės žemės nuomos teisę, subnuomoti valstybinės žemės sklypą, žemės sklypo dalių nustatymui galima pateikti arba asmeniškai Kelmės rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriuje, arba atsiųsti paštu (Kelmės m., Vytauto Didžiojo g. 82, 86143), arba elektroniniu paštu [email protected].
Paminėtina, kad nuo šių metų rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės nuomos, panaudos sutarčių sudarymu, pakeitimu ar nutraukimu, gali būti teikiamos internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS).
Sistema bus prieinama per interneto svetainę www.planuojustatau.lt. Prie jos pirmą kartą prisijungę vartotojai turės susikurti paskyrą ir patvirtinti savo tapatybę elektroninėmis priemonėmis. Tai galima padaryti per elektroninę bankininkystę (naudojant Smart-ID ar PIN generatorių), su elektroniniu parašu (taikant Registrų centro mobiliąją programėlę „LT ID“), per mobiliuosius įrenginius, po 2024 m. sausio 1 d. išduotą asmens tapatybės kortelę ar USB laikmeną su sertifikatu.
Asmenims suteikiama galimybė Kelmės miesto ir Kelmės rajono miestelių priskirtose teritorijose pateikti prašymus tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus, naudotis valstybine žeme statybų metu, statyti nesudėtinguosius statinius valstybinėje žemėje.
Prašymai teikiami per interneto svetainę www.planuojustatau.lt. Prie jos pirmą kartą prisijungę vartotojai turės susikurti paskyrą ir patvirtinti savo tapatybę elektroninėmis priemonėmis. Tai galima padaryti per elektroninę bankininkystę (naudojant Smart-ID ar PIN generatorių), su elektroniniu parašu (taikant Registrų centro mobiliąją programėlę „LT ID“), per mobiliuosius įrenginius, po 2024 m. sausio 1 d. išduotą asmens tapatybės kortelę ar USB laikmeną su sertifikatu.
Bendrųjų reikalų skyrius
Gyventojai aptarnaujami 107 kabinete (Vytauto Didžiojo g. 58, Kelmė, 1 aukštas). Iš anksto užsiregistravę asmenys (žodžiu ar tel. (0 427) 69 155) papildomai priimami pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 7.45 val. iki 8.00 val. ir įstaigos pietų pertraukos (12.00 val. – 12.45 val.) metu.
Kelmės rajono Meras gyventojus priima pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 13.00 val. iki 15.00 val. Gyventojų priėmimą organizuoja Bendrųjų reikalų skyrius. Būtina išankstinė registracija: telefonu +370 427 69 052, el. paštu [email protected] arba atvykus į Kelmės rajono savivaldybės administraciją, adresu Vytauto Didžiojo g. 58, Kelmė. Jei pageidaujama susitikti su Meru kitu laiku, taip pat reikalinga išankstinė registracija.
Finansų skyrius
Žemės nuomos mokestis yra mokestis, kuris taikomas asmenims (tiek fiziniams, tiek juridiniams), kurie nuomoja ar naudoja valstybinę žemę (valstybinės žemės nuomos mokesčio atveju).
- Nuomojasi valstybinę žemę pagal valstybinės žemės nuomos sutartis.
- Naudojasi valstybine žeme be sudarytos nuomos sutarties, pavyzdžiui, jei asmeniui priklausantys pastatai, statiniai ar jų dalys stovi ant valstybei priklausančio žemės sklypo. Tokiu atveju laikoma, kad asmenys naudojasi valstybine žeme, ir prievolė mokėti atsiranda pagal įstatymus.
Svarbu atskirti:
- žemės nuomos mokestis – mokamas už naudojimąsi valstybės (arba savivaldybės) žeme. Jį administruoja ir apskaičiuoja Savivaldybės administracija;
- žemės mokestis – mokamas už privačios žemės nuosavybę. Jį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.
Kodėl mokamas?
Žemės nuomos mokestis mokamas todėl, kad asmuo (nuomininkas/naudotojas) naudojasi valstybei priklausančiu turtu – žemės sklypu. Tai yra atlyginimas valstybei (per savivaldybę) už suteiktą galimybę naudotis šiuo turtu komercinei, gyvenamajai ar kitai veiklai vykdyti.
Kada mokamas?
- Mokestinis laikotarpis: kalendoriniai metai.
- Apskaičiavimas: Savivaldybės administracija apskaičiuoja mokėtiną mokesčio sumą ir išsiunčia mokesčio deklaracijas (pranešimus) mokesčio mokėtojams (fiziniams asmenims dažnai kartu su užpildytu mokėjimo kvitu).
- Deklaravimas (Juridiniams asmenims): juridiniai asmenys dažnai patys deklaruoja žemės nuomos mokestį nustatyta tvarka, Savivaldybės nurodytais terminais.
Apmokėjimo terminas: žemės nuomos mokestis už einamuosius metus turi būti sumokėtas į Savivaldybės sąskaitą iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos (arba artimiausios darbo dienos, jei lapkričio 15 d. yra poilsio diena), nebent Savivaldybė yra nustačiusi kitus terminus.
- Fiziniams asmenims: mokestį apskaičiuoja Savivaldybės administracijos Finansų skyrius. Jis parengia ir išsiunčia mokesčio deklaraciją (pranešimą) asmeniui.
- Juridiniams asmenims: dažnai juridiniai asmenys patys apskaičiuoja mokestį pagal Savivaldybės nustatytus tarifus ir pateikia Savivaldybei mokesčio deklaraciją.
Žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal formulę:
Metinis žemės nuomos mokestis = žemės sklypo mokestinė vertė x mokesčio tarifas.
Mokesčio dydis priklauso nuo dviejų pagrindinių kintamųjų: žemės vertės ir Savivaldybės nustatyto tarifo.
Nuo ko priklauso žemės mokestinė vertė?
Žemės mokestinė vertė yra apmokestinamoji bazė. Jos nustatymas priklauso nuo to, kokiu būdu žemė buvo išnuomota ar naudojama:
Situacija | Kaip nustatoma vertė (Apmokestinamoji bazė) |
I. Nuomojama pagal sutartį po 2009-01-01 (arba perskaičiuota po šios datos) | Vertė nustatoma pagal Registrų centro taikomas masinio žemės vertinimo taisykles (žemės vidutinę rinkos vertę). |
II. Nuomojama pagal sutartį iki 2008-12-31 | Vertė nurodoma pačioje valstybinės žemės nuomos sutartyje (dažnai indeksuojama). |
III. Naudojama be sutarties (pvz., pastatams eksploatuoti) | Vertė nustatoma pagal Registrų centro duomenis (žemės vidutinę rinkos vertę) ir apskaičiuojama proporcingai naudojamam plotui. |
Pastaba: žemės mokestinę vertę skaičiuoja ir tvirtina Registrų centras (VĮ Registrų centras), o pati vertė atnaujinama periodiškai.
Nuo ko priklauso mokesčio tarifas?
Mokesčio tarifas yra antrasis kintamasis ir jį individualiai nustato Savivaldybės Taryba pagal šiuos kriterijus:
Kriterijus | Detalės |
Teisinis pagrindas | Pagal LR Vyriausybės nutarimus, tarifas negali būti mažesnis kaip 0,1% ir didesnis kaip 4% žemės mokestinės vertės. |
Savivaldybės sprendimas | Konkretų tarifą šiose ribose kasmet ar ilgesniam laikui nustato Savivaldybės taryba. |
Žemės paskirtis/naudojimas | Tarifas dažnai skiriasi atsižvelgiant į tai, kokia yra žemės paskirtis (pvz., gyvenamosios, komercinės, žemės ūkio paskirties žemė). |
Kelmės rajono savivaldybės tarybos nustatyti tarifai yra adresu: SPRENDIMAS DĖL VALSTYBINĖS ŽEMĖS NUOMOS MOKESČIO NUSTATYMO
Kai valstybinės žemės nuomos mokestis sumokamas po nustatyto termino (paprastai lapkričio 15 d.), pradedami skaičiuoti delspinigiai.
Aspektas | Detalus paaiškinimas |
Delspinigių atsiradimas | Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi mokesčio sumokėjimo terminas (t. y., nuo lapkričio 16 d.). |
Delspinigių dydis | Už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojama tam tikra fiksuota procentinė dalis nuo nesumokėtos mokesčio sumos. Savivaldybės taisyklėse nustatytas delspinigių dydis yra 0,04% už kiekvieną dieną. |
Maksimalus skaičiavimo laikotarpis | Delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Tai reiškia, kad nustatyta maksimali delspinigių riba, virš kurios jie nebesikaupia. |
Apskaičiavimo pavyzdys | Jei skola yra 500 EUR ir taikomas 0,04 % tarifas, už vieną dieną skaičiuojami 500 EUR x 0,04 = 0,20 EUR. Jei skaičiuojama 180 dienų, maksimali delspinigių suma būtų 500 EUR x 0,04 % x 180 d. = 36 EUR. |
Jeigu mokesčio skola (įskaitant delspinigius) nėra padengiama per nustatytus terminus, Savivaldybė imasi priverstinio skolos išieškojimo:
- pirmas etapas: mokesčio mokėtojui siunčiami priminimai dėl prievolės įvykdymo;
- antras etapas: jei priminimai nepadeda, skola išieškoma priverstine tvarka, kreipiantis į teismą ir perduodant skolą antstoliams. Teismo procesas sukelia papildomų administracinių išlaidų (teismo išlaidos, antstolio atlygis), kurios pridedamos prie bendros įmonės skolos Savivaldybei.
Pagal Savivaldybės tarybos sprendimą lengvata teikiama asmenims, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. turintiems I ar II grupės invalidumą), senatvės pensininkams ir nepilnamečiams vaikams, jei jų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų (išskyrus mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleivius ir studentus), valstybinės žemės nuomos mokesčiu neapmokestinamus žemės sklypų dydžius:
- miestų teritorijoje – ne daugiau kaip 10 arų;
- kaimo vietovėje – ne daugiau kaip 30 arų.
Remiantiems ir teikiantiems paramą su kultūra ir sportu susijusias veiklas Kelmės rajono savivaldybėje, vadovaujantis Savivaldybės tarybos taisyklėmis, adresu: MOKESČIŲ LENGVATŲ FIZINIAMS IR JURIDINIAMS ASMENIMS, REMIANTIEMS. Lengvatos dydis priklauso nuo suteiktos paramos sumos. Mokestis sumažinamas arba atleidžiama nuo jo.
Savivaldybės Taryba, išnagrinėjusi prašymą ir patikrinusi, ar parama atitinka taisyklių kriterijus, priima sprendimą dėl konkretaus mokesčio atleidimo (ar sumažinimo) dydžio.
Taip, grąžinamas. Reikia pateikti Prašymas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio permokos grąžinimo arba Prašymas dėl klaidingai sumokėtos įmokos grąžinimo
Susisiekite su Savivaldybės Finansų skyriaus atsakingu darbuotoju, kurio kontaktai nurodyti pateiktoje žemės nuomos mokesčio deklaracijoje, arba atvykite ir informuokite apie pastebėtą klaidą.
Socialinės paramos skyrius
Pirmiausia reikėtų nutraukti išmokų gavimą savivaldybėje, kurioje anksčiau gyvenote, ir tuomet kreiptis į Kelmės rajono miesto savivaldybės Socialinių paramos skyrių dėl išmokų skyrimo (tęsimo).
Vos tik bus išnagrinėtas Jūsų prašymas skirti išmoką prašymo pildymo metu nurodytais kontaktais, gausite pranešimą (el. paštu ar sms trumpąja žinute). Taip pat galite kreiptis į Socialinės paramos skyrių, seniūniją, kurioje pateikėte prašymą.
Socialinių išmokų mokėjimo grafiką galima rasti Kelmės rajono savivaldybės tinklalapio www.kelme.lt skiltyje Naujienos ir aktualijos, kiekvieną mėnesį iki 10 dienos.
Negyvenimas kartu neįrodo santuokos nutraukimo, todėl vertinama bendra šeimos situacija, užimtumas, pajamos ir pan.
Pašalpą galima gauti, jei asmeniui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 243,10 Eur. Apskaičiuojant vidutines pajamas neįskaitomi vaiko pinigai ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus nuo 20 iki 40 proc.)
Taip, kreipiantis dėl socialinės pašalpos, būtina iš anksto užsiregistruoti vizitui. Užsiregistruoti atvykimui arba atšaukti savo išankstinę registraciją galima: el. būdu, paspaudus nuorodą https://parama.kelme.lt/#/login . ar telefonu:
- Kelmės mieste +37065967544, +37065967540;
- Kelmės apylinkių seniūnija +3701625985;
- Kražių seniūnija +37065967535;
- Kukečių seniūnija +37065967538;
- Liolių seniūnija +37065943091;
- Pakražančio seniūnija +37063940392;
- Tytuvėnų seniūnija +37065967536;
- Tytuvėnų apylinkių seniūnija +37065967548;
- Šaukėnų seniūnija +37061069621;
- Vaiguvos seniūnija +37065967538;
- Užvenčio seniūnija +37061148249;
- Dėl kompensacijos už būsto šildymą gali kreiptis būste deklaruoti arba būstą nuomojantys (jei būsto nuomos sutartis įregistruota viešajame registre) asmenys, kurie atitinka Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnyje numatytas sąlygas: dirba, mokosi / studijuoja, registruojasi Užimtumo tarnyboje, gauna senatvės ar neįgalumo pensiją, slaugo / prižiūri kitą asmenį ir kt.;
- jei šeimoje auga vaikai iš ankstesnio bendro gyvenimo, turi būti sudaryta patvirtinta teismo sutartis dėl išlaikymo priteisimo / tėvystės nustatymo išlaikymo priteisimo metu;
- turintys įsiskolinimų už būsto šildymą / geriamąjį / karštą vandenį su tiekėjais turi būti sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas turi būti priteisęs grąžinti skolą;
- jeigu viename būste gyvenamąją vietą deklaravę / būstą nuomojasi kelios asmenų grupės – visos turi teikti prašymus dėl kompensacijų, o jei nors vienas būste gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo neturi teisės į kompensacijas – jos neskiriamos visam būstui.
Ne, negalite. Namas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Šildymo kompensacija skiriama atsižvelgus į būste gyvenamąją vietą deklaruojančių asmenų bendras pajamas, todėl, norint gauti kompensaciją, dėl jos prašymus atskirai turi pateikti visi viename būste gyvenamąją vietą deklaravę arba būstą nuomojantys vieniši asmenys arba šeimos.
Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos apskaičiuojamos būstui, nustatant teisę į kompensacijas būste deklaruotiems asmenims, todėl dėl kompensacijų turi kreiptis (pildyti prašymus) visi būste deklaruoti asmenys, ir jeigu nors vienas asmuo neturi teisės į kompensacijas, jos neskiriamos nė vienam iš asmenų.
Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą bendrai gyvenantys asmenys, turintys teisę į kompensacijas ir deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, turi pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos. Jei sutuoktiniai deklaruoti atskiruose butuose, kreipiantis dėl kompensacijos reikia pasirinkti vieną iš jų, už kurį norima gauti kompensaciją. Svarbu tai, kad skiriant kompensaciją vertinamos šeimos (šiuo atveju vyro ir žmonos) bendros pajamos.
Taip, kreipiantis dėl socialinės pašalpos, būtina iš anksto užsiregistruoti vizitui.
Užsiregistruoti atvykimui arba atšaukti savo išankstinę registraciją galima: el. būdu, paspaudus nuorodą https://parama.kelme.lt/#/login ar telefonu:
- Kelmės mieste +37065967544, +37065967540;
- Kelmės apylinkių seniūnija +3701625985;
- Kražių seniūnija +37065967535;
- Kukečių seniūnija +37065967538;
- Liolių seniūnija +37065943091;
- Pakražančio seniūnija +37063940392;
- Tytuvėnų seniūnija +37065967536;
- Tytuvėnų apylinkių seniūnija +37065967548;
- Šaukėnų seniūnija +37061069621;
- Vaiguvos seniūnija +37065967538;
- Užvenčio seniūnija +37061148249.
Norint kreiptis dėl renovacijos išlaidų kompensacijos, turi būti nustatyta teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui, arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai, skiriama 122,50 Eur išmoka.
Papildomai išmoka vaikui 72,10 eurų skiriama:
- neįgaliam vaikui (122,50 + 72,10 = 194,60 eurų);
- auginančios ir (ar) globojančios 3 ir daugiau vaikų šeimos vaikui (nevertinant pajamų);
- nepasiturinčios šeimos vaikui, jei vidutinės šeimos pajamos vienam jos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 442 eurai (2 valstybės remiamų pajamų dydžiai; VRP - 221 eurai). Tais atvejais, kai bendrai gyvenantiems asmenims paskirta socialinė parama mokiniams, papildoma išmoka vaikui skiriama ir mokama, jeigu vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį viršija 442,00 Eur (2 VRP).
Taip, jeigu ir Jūs, ir Jūsų vaikas gyvena Lietuvoje. Valstybių kompetencija mokėti išmoką vaikui nustatoma remiantis tėvų darbine veikla ir vaiko gyvenamąja vieta. Jeigu abu vaiko tėvai dirba skirtingose valstybėse ir vaiko gyvenamoji vieta yra vienoje iš šių valstybių, tai pirmenybę mokėti išmokas šeimai turi ta valstybė, kurioje gyvena vaikas.
Taigi, jeigu vaikas gyvena Lietuvoje, o Jūs čia dirbate arba Jums mokama motinystės (tėvystės) pašalpa, vaiko priežiūros išmoka arba nedarbo draudimo išmoka, Jūs turite teisę gauti viso dydžio išmoką vaikui Lietuvoje. Jei kito iš tėvų darbo vietos valstybėje priklausanti išmoka šeimai yra didesnio dydžio, toje valstybėje mokamas išmokos vaikui priedas.
Šios nuostatos taikomos Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje, ar Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems asmenims.
Taip. Teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu. Todėl asmenys, kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, seniūniją ar Socialinės paramos skyrių.
Galimai pasikeitė Jūsų situacija lyginant su išmokos teikimo sąlygomis, tarkime, vaiko amžius. Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui, arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai. išmoka vaikui skiriama ir mokama iki 18 metų. Jei pilnametis asmuo (ne ilgiau, iki jam sukaks 23 metai) ir toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, kiekvienais mokslo metais turi būti pateiktas prašymas dėl išmokos vaikui tęsimo.
Taip, reikia teikti naują prašymą, jei vaikas toliau mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.
Išmoka pilnamečiam vaikui skiriama iki mokslų metų pabaigos.
Išmoka skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų (įtėvių) ar globėjui už kiekvieną vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas kai: tėvai (įtėviai) arba globėjas dirba arba yra savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus darbingo amžiaus asmenis, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis, ir yra sudaryta vaiko priežiūros sutartis arba darbo sutartis už atlyginimą arba darbo užmokestį.
Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama:
- jeigu vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo prižiūri savo ar bendrai gyvenančio asmens auginamą ir (ar) globojamą vaiką;
- už vaiką, kai ši išmoka jau paskirta už to paties fizinio asmens, vykdančio vaiko priežiūrą, kitus 5 prižiūrimus vaikus, išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai.
Išmokos dydis - 364 Eur (5,2 bazinės socialinės išmokos) per mėnesį.
- Vaiko priežiūros sutartį arba darbo sutartį, sudarytą tarp vieno iš vaiką auginančių tėvų (įtėvių) ar globėjų ir vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens;
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą individualios veiklos vykdymo pažymą, patvirtinančią, kad vykdoma vaikų dienos priežiūros veikla (jei sudaryta vaiko priežiūros sutartis) ar darbo sutartį.
Išmoka skiriama ir mokama iki vaiko priežiūros sutarties ar darbo sutarties termino pabaigos, bet ne ilgiau iki dienos, kai prižiūrimam vaikui pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas.
Prašymai priimami nuo liepos 1 d. iki spalio 5 d.
Kiekviena situacija individuali, tačiau dažniausiai tai susiję su tuo, kad asmuo guli palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos slaugos skyriuje arba individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis buvo nustatytas terminuotam laikui.
Tikslinė pašalpa skiriama vieną kartą per kalendorinius metus.
Tikslinė pašalpa gali būti skiriama dėl onkologinės ligos. Jeigu per 6 mėnesius iki kreipimosi ar kreipimosi metu yra taikomas aktyvus gydymas (atlikta operacija, taikomas radioterapinis, chemoterapinis ar kitas gydymas) turi būti pateikta tik gydymo įstaigos pažyma apie ligą, atliktą operaciją (forma Nr. 027/a, stacionaro epikrizė). Jei nustatyta onkologinė liga seniau, netaikomas aktyvus gydymas, tik patikra reikia pateikti medicininę pažymą, pažymas apie pajamas, banko sąskaitos išrašus už paskutinius 3 mėnesius.
Galimos paramos rūšys priklauso nuo individualios situacijos:
- laidojimo pašalpa;
- parama užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką;
- išmoka už mirusį tikslinės kompensacijos gavėją.
Prašymus pateikti galite šiais būdais:
- užpildyti prašymą sistemoje SPIS www.spis.lt;
- atvykus į Socialinės paramos skyrių.
- Konsultacijos ir informacija teikiama:
- el. paštu [email protected];
- atvykus į Socialinės paramos skyrių;
- telefonu +370 427 69065.
Prašymus pateikti galite šiais būdais:
- užpildyti prašymą sistemoje SPIS www.spis.lt;
- atvykus į Socialinės paramos skyrių.
- Konsultacijos ir informacija teikiama:
- el. paštu [email protected];
- atvykus į Socialinės paramos skyrių;
- telefonu +370 427 69065.
Daugiau informacijos apie šią paslaugą galite rasti paspaudę šią nuorodą: https://www.kelmesrspc.lt/veiklos-sritys/socialines-paslaugos/pagalbos-i-namus-paslaugos-senyvo-amziaus-ir-neigaliems-asmenims/
Dėl socialinių paslaugų, kurias finansuoja Kelmės rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė) iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams, skyrimo raštišku prašymu tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdu, jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga, leidžianti nustatyti asmens tapatybę, į asmens (šeimos) deklaruotos ar faktinės gyvenamosios vietos vyriausiąjį specialistą išmokoms (dirbantį seniūnijoje) ar į Kelmės rajono socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorių ar socialinį darbuotoją (socialinio darbo posistemėje SDP prašymas pateikiamas elektroniniame įrenginyje – planšetėje).
Prašymą gali pateikti:
- asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas;
- bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, veikiantys asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais.
Plačiau apie šią ir kitas paslaugas galite rasti paspaudę šią nuorodą: https://www.kelme.lt/socialine-parama/
Teisę gauti vienkartinę išmoką įsikurti turi asmuo, kuriam buvo nustatyta vaiko globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo. Dėl vienkartinės išmokos įsikurti galima kreiptis nuo 18 iki 25 metų.
Veiksniam asmeniui, kuris dėl fizinio pobūdžio sveikatos sutrikimų negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos ar prokuroro pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją.
Asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimų negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.
Prašymą gali pateikti asmens, dėl kurio prašoma pateikti išvadą, sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija ir prokuratūra. Ši paslauga teikiama tuomet, kai fiziniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti pareigų, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Dėl pažymos apie asmens gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus galima kreiptis į socialinės paramos skyrių.
Plačiau apie šią paslaugą galite rasti paspaudę šią nuorodą: https://www.kelme.lt/socialine-parama/
Statybos ir infrastruktūros skyrius
Juridiniams arba fiziniams asmenims, vykdantiems komercinę veiklą, viešojo vandens tiekimo veiklą, žemės ūkio veiklą (su išlygomis, nurodytomis Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje) naudojantiems požeminio vandens išteklius nuo 0 m3/p, bei kitais atvejais, kai iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgaunama (planuojama išgauti) 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius
Ūkininko ūkio įregistravimas/išregistravimas Ūkininkų ūkių registre, duomenų atnaujinimas/keitimas, partnerio įregistravimas/išregistravimas iš ūkininko ūkio (toliau – ūkis) vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymu ir Ūkininkų ūkių registro informacinės sistemos nuostatais.
Dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo:
- asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- ūkininkų registruojamo asmens žemės nuosavybės ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymo ir naudojimo teisę suteikiančius dokumentus;
- dokumentą, patvirtinantį asmens profesinį pasirengimą ūkininkauti;
Jeigu ūkininkas žemės ūkio veikla verčiasi kartu su kitais asmenimis (partneriais), turi būti papildomai pateikiama:
- partnerių asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai;
- jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis;
- partnerių bendrai veiklai skirtos nuosavybės teise priklausančios žemės nuosavybės teisę patvirtinantys ar kitais pagrindais naudojamos žemės valdymo ir naudojimo teisę suteikiantys dokumentai.
Apmokėjimo dokumentą už ūkio įregistravimą. Mokestis mokamas už ūkio įregistravimą Valstybinei mokesčių inspekcijai 12,00 Eur ( įmokos kodas 53054, gavėjo sąskaita LT247300010112394300).
Primename, kad ūkininkai kiekvienais kalendoriniais metais iki gruodžio 31 dienos nustatyta tvarka privalo atnaujinti ūkių duomenis Registre. Jeigu duomenys nepasikeitė, patvirtinti šį faktą. Neatnaujinus ūkio duomenų daugiau negu du metus, ūkis išregistruojamas.
Ūkininkas ar jo įgaliotas asmuo ūkio duomenis gali atnaujinti seniūnijoje, kurios teritorijoje yra ūkio centras arba savivaldybėje ir savarankiškai prisijungęs per Elektroninius valdžios vartus.
Dėl ūkininko ūkio įregistravimo/atnaujinimo/išregistravimo kreiptis:
Jurgita Reimerienė, vyriausioji specialistė, tel. (0 427) 61 142, mob. 0 614 86058.
Žemės ūkio valdos įregistravimas/išregistravimas Žemės ūkio ir kaimo verslo valdų registre, duomenų atnaujinimas/keitimas, partnerio įregistravimas/išregistravimas iš žemės ūkio valdos (toliau – valda) vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatais.
Dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo:
- valdos valdytojo (juridinio ar fizinio asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- jeigu duomenis teikia valdos valdytojo įgaliotas asmuo, įgaliojimą atstovauti valdos valdytojui ir įgaliotojo asmens tapatybės dokumentą;
- jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, jeigu valda bus registruojama partnerystės pagrindu;
- vieno nekilnojamojo daikto, kuris bus įregistruotas valdos centru, duomenis;
- nekilnojamojo daikto naudojimo sutartį, neįregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu nekilnojamasis daiktas nei vienam valdos nariui nepriklauso nuosavybės teise;
- valdoje plėtojamos pagrindinės ekonominės veiklos rūšį pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių;
- valstybinės žemės ploto naudojimo teisės patvirtinimo dokumentą, jeigu prašyme įregistruoti valdą bus nurodyti valstybinės žemės ploto duomenys.
Primename, kad valdų valdytojai kiekvienais kalendoriniais metais iki gruodžio 31 dienos nustatyta tvarka privalo atnaujinti valdos pasikeitusius duomenis Registre. Jeigu valdos duomenys nepasikeitė, patvirtinti šį faktą. Neatnaujinus valdos duomenų per paskutinius 3 metus, inicijuojamas išregistravimas.
Valdytojas ar jo įgaliotas asmuo valdos duomenis gali atnaujinti seniūnijoje, kurios teritorijoje yra valdos centras arba savivaldybėje ir savarankiškai prisijungęs per Elektroninius valdžios vartus.
Dėl žemės ūkio valdos įregistravimo/atnaujinimo/išregistravimo kreiptis:
Sigita Vasiliauskienė, vyriausioji specialistė, tel. (0 427) 61 142, mob. 0 616 47 241
Valdą gali įregistruoti:
- veiksnus fizinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų registre;
- juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre.
Asmuo, pageidaujantis įregistruoti valdą, turi plėtoti bent vieną žemės ūkio veiklos arba alternatyviosios veiklos rūšių, disponuoti nuosavybės, Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuomos (panaudos) teise bent vieną nekilnojamąjį daiktą: Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą, statinį arba patalpą.
Visi žemės ūkio ar alternatyviąja veikla užsiimantys fiziniai ir juridiniai asmenys, pretenduojantys gauti Europos Sąjungos bei valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, privalo įregistruoti valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
Įregistruodamas žemės ūkio valdą valdos valdytojas ir partneris įgyja žemės ūkio veiklos subjekto statusą, kuriam atsiranda prievolė mokėti mokesčius ir kuris negali gauti bedarbio statuso (jeigu jo valdos dydis yra didesnis negu 4 ekonominio dydžio vienetai) ar kitų socialinių garantijų. Valdytojo šeimos narys, įregistruotas valdoje, nėra žemės ūkio veiklos subjektas.
Žemės ūkio naudmenos ir pasėliai deklaruojami seniūnijoje pagal žemės ūkio valdos centrą. Deklaravimo laikotarpis kiekvienais metais nustatomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu. Žemiau pateikti specialistų žemės ūkiui kontaktai pagal aptarnaujamas seniūnijas:
Kelmės apyl. sen. | Violeta | Guščikienė | (0 427) 61 156, (0 655) 49 264 | |
Kražių sen. | Jolanta | Sebestijonė | (0 427) 60 012 | |
Kukečių sen. | Saiva | Labanauskienė | (0 427) 61 066, 0 650 73 350 | |
Liolių sen. | Danutė | Penikienė | (0 427) 44 125, 0 685 65 524 | |
Pakražančio sen. | Giedrė | Valčiukienė | (0 427) 44 535, 0 650 83 769 | |
Šaukėnų sen. | Valentina | Briedienė | (0 427) 55 403, 0 685 29 241 | |
Tytuvėnų apyl. sen. | Vilma | Žernienė | (0 427) 56 250, 0 615 55 453 | |
Užvenčio sen. | Rūta | Višinskienė | (0 427) 57 130 | |
Vaiguvos sen. | Zosė | Radžiuvienė | (0 427) 48 135, 0 616 43 349 |
Informacija apie melioracijos statinius suteikiama ir planinė medžiaga išduodama Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriuje (Žemaitės g. 23, Kelmė), 5 kab. Paslauga teikiama neatlygintinai.
Melioruotos žemės savininkas ar kitas naudotojas (toliau – pareiškėjas) teikia savivaldybės administracijai prašymą išduoti techninius dokumentus apie jų žemėje esančius melioracijos statinius. Kartu su prašymu pateikiami dokumentai, patvirtinantys naudojimosi žeme faktą, bei nusausintos žemės sklypo plano masteliu 1:10000 kopijos.
Prašymas ir kartu teikiami dokumentai gali būti pateikiami ir elektroninėmis priemonėmis, tam naudojami Gyventojų registro, Juridinių asmenų registro, Nekilnojamojo turto registro duomenys.
Išsamesnę informaciją suteiks Kelmės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausieji specialistai Apolinaras Jasaitis ir Remigijus Reimeris, tel. (0 427) 61 148.
Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe, kuri patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius.
Asmuo, norintis suderinti dirbtinio vandens telkinio įrengimo vietą su savivaldybe, pateikia laisvos formos prašymą. Su prašymu teikiama Aprašo 17.1 punkte nurodyta informacija ir melioracijos statinių planas masteliu 1:2000 su pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis.
Nuo 2025 m. rugpjūčio 14 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimas.
Pateikiame traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų registravimo ir techninių apžiūrų valstybinių rinkliavų dydžius:
- traktoriaus, savaeigės ir žemės ūkio mašinos techninė apžiūra – 16,00 Eur;
- traktoriaus priekabos techninė apžiūra – 12,00 Eur;
- už kiekvieną išvykimą atlikti traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ir priekabos techninės apžiūros ne pagal grafiką – 9,90 Eur;
- traktoriaus, savaeigės mašinos (priekabos) techninės apžiūros talono dublikato išdavimas – 4,20 Eur;
- traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ir priekabos valstybinio numerio ženklo išdavimas – 10,00 Eur;
- traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ir priekabos įregistravimas – 32,00 Eur;
- traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ir priekabos registracijos liudijimo dublikato išdavimas – 10,00 Eur;
- traktoriaus, savaeigės ar žemės ūkio mašinos ir priekabos duomenų keitimas Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre – 26,00 Eur.
Mokestis mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Gavėjas: VMI prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 53054.
Užduokite klausimą
Jūsų pateiktas klausimas bus atsakytas, jei tai yra Savivaldybės kompetencijos ribose. Klausimą teikiantis asmuo gali nurodyti arba nenurodyti savo vardo, pavardės, tačiau nenurodžius kontaktinių duomenų negalėsime Jums pateikti atsakymo. Pareiškėjo pageidavimu išlaikomas asmens konfidencialumas.
Informacinis telefonas
(0 427) 69 052