Tikintieji švenčia Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventę. Per Žolinę į bažnyčią einama su lauko ir darželio gėlių puokštėmis. Tai siejama su sena legenda, kad mirusios ir į dangų paimtos Švč. Mergelės Marijos karste žmonės radę gėlių. Per Žolinę ūkininkai į gėlių puokštę dėdavo ir visų javų varpų, dzūkai – daržovių, žemaičiai – piktdagį (jį parsinešę pasodindavo lauke šaknimis į viršų, kad piktžolės neželtų). Pašventintos puokštės būdavo laikomos garbingiausioje vietoje greta šventųjų paveikslų. Žolynais būdavo smilkomi namai žaibuojant, žmonės arba gyvuliai – jiems susirgus. Manyta, kad pašventintų javų varpų grūdus subėrus į sėklą javai būsią derlingesni.
Ši religinė ir tradicinė lietuvių šventė primena amžinųjų vertybių, bendrumo, buvimo kartu svarbą. Įprasta per Žolinę susitikti giminėms, kaimynams. Tai diena, kada, baigiantis vasarai, smagu džiaugtis gamtos grožiu, turtais, vis dar žydinčiais žolynais, įvertinti ir šiųmečio derliaus gausumą.
Linksmų susitikimų, turiningo bendravimo, džiugios nuotaikos!
