„Sename dvare, arba įstabus Šatrijos Raganos pasaulis“


Rugsėjo 22 d. Užvenčio kraštotyros muziejuje įvyko konferencija, skirta Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos 145-ajam ir apysakos „Sename dvare“ pirmojo leidimo 100-ajam jubiliejams paminėti. Konferencijos tikslas – moksline diskusija permąstyti Šatrijos Raganos palikimą, pagilinti ligšiolinį literatūrologinį rašytojos supratimą, suvokti jos rašytinio paveldo reikšmę vietos kultūriniam identitetui.

Pirmoji konferencijos pranešėja Brigita Speičytė, Vilniaus universiteto profesorė, hum. m. dr. (Atminties figūros Šatrijos Raganos „Sename dvare“) kalbėjo apie romane sukurtas atminties figūras, jų reikšmes, aiškino, kokia atminties samprata veikia apysakoje, kaip ji lemia perteikiamą „gražiosios epochos“ vaizdą.

Roma Bončkutė, Klaipėdos universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, hum. m. dr. pranešime „Ritmas Šatrijos Raganos kūryboje“ palietė Marijos Pečkauskaitės lietuviškosios raiškos ištakas. Aptarė Daukanto poveikį rašytojos idėjų ir raiškos lygmeniui.

Eglė Keturakienė, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Kalbų, literatūros ir vertimo studijų  instituto docentė, hum. m. dr. (Modernizmo literatūrinė savimonė Šatrijos Raganos „Sename dvare“) aptarė rašytojos recepciją modernizmo literatūroje, pabrėžė, jog Šatrijos Ragana „Sename dvare“ įkūnija vakarietiškąją kultūrinę savimonę, europinį modernizmą, pasireiškiantį savitu simbolistiniu – impresionistiniu pasakojimu, pasižyminčiu rašytojos dėmesiu moderniai literatūrinei kalbai, kultūros ir žmogaus individualybės teigimu.

Pranešime „Šatrijos Raganos „Viktutės“ vieta ir reikšmė“ Ramunė Bleizgienė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, hum. m. dr.  pristatė 2020 metais atsiradusį Šatrijos Raganos „Viktutės“ rankraštį. Lygindama autografą su 1903 metų publikuotu apysakos tekstu, aptarė svarbiausius šio kūrinio bruožus, jo reikšmę lietuvių literatūrai, o ypač moterų kūrybai.

Konferenciją užbaigė Marijus Šidlauskas, Klaipėdos universiteto docentas, hum. m. dr., savo pranešime „Šatrijos Ragana ir mes“ svarstydamas, kuo ir kaip rašytojos asmuo ir darbuotė atliepia mūsų, čia ir dabar gyvenančių žmonių, rūpesčius bei lūkesčius. Baigiamajame panešime keliami klausimai priartino Šatrijos Raganą prie šių dienų aktualijų, nes Šatrijos Ragana priklauso kūrėjams, kurie, ištikimai laikydamiesi katalikiškojo dvasingumo atramų, gebėjo jautriai atsiliepti į gyvenamojo meto tikrovę ir sykiu suteikti savo vaizduojamam pasauliui gilesnę, visuotinesnę perspektyvą.

Konferencijos pranešimuose skirtingais pjūviais buvo pažiūrėta į  M. Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos asmenybę ir kūrybinį palikimą. Konferencijos aktualumą liudijo dalyvių aktyvumas: Žemaičių vyskupystės muziejaus vedėjas Antanas Ivinskis pasidalijo įdomiais faktais iš Marijos Pečkauskaitės pusserės, Žebenkavo dvaro savininkės Adolfinos Pečkauskaitės, atsiminimų, buvo keliami klausimai pranešėjams, vyko diskusija, išprovokuota konferenciją moderavusio dr. Marijaus Šidlausko. Tai tik patvirtina M. Šidlausko mintį, kad Šatrijos Ragana „savo kūrybine laikysena ir gyvenimo stiliumi  ir šiandien gali būti įdomi ne tik kaip egzotiška idealybės puoselėtoja, bet ir kaip integralios asmenybės ir veiksmingos gyvenimo filosofijos pavyzdys“.

Informaciją parengė Milda Balvočiūtė Knyzelienė
Fotografijų autorė J. Knyzelytė


Kitos naujienos

Dalintis