Kelmės rajono savivaldybės Taryba raštu kreipėsi į Aplinkos, Kultūros ir Energetikos ministerijas dėl upių vientisumo atkūrimo projektų. Rašte reiškiamas Kelmės rajono savivaldybės bendruomenės susirūpinimas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pradėtų upių vientisumo atkūrimo projektų ir jų pagrindu rengiamos „Užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu studijos“.
Į šios studijos užtvankų sąrašą patenka dvi Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje esančios užtvankos, ant kurių įrengtos mažosios hidroelektrinės: Užvenčio HE ant Ventos upės ir Kelmės HE ant Kražantės upės.
Abi mažosios hidroelektrinės yra atkurtos malūnuose, kurie yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Apie Užvenčio malūną ir užtvanką ant Ventos upės minima 1759 metais, Kelmės miesto malūnas su užtvanka ant Kražantės upės veikė XIX amžiaus pabaigoje.
Kelmės miesto Kražantės upės tvenkinys ir jo prieigos šiuo metu yra labai svarbus Kelmės miesto ekologinis ir ekorekreacinis objektas. 2012 m. restauruota malūno pastate veikusi XX a. pradžios hidroelektrinė, 2014 m. įrengta žuvų pralaida. Šiuo metu yra parengtas Kražantės upės ruožo žemiau užtvankos slenksčio vagos tvarkymo techninis darbo projektas, kurį įgyvendinus bus pagerintas žuvų patekimas prie žuvų pralaidos. Darbai bus vykdomi 2022 metais. Kražantės miesto užtvankoje yra įteisinta vienintelė Kelmės mieste maudykla, šiltuoju metų laiku veikia šviesų fontanas. Šalia yra miesto stadionas, Kelmės miesto Draugystės parkas, kuriame vyksta svarbiausi sportiniai, kultūriniai renginiai.
Užvenčio dvaro sodybos teritorijoje 2015 m. buvo įgyvendintas projektas „Gyvenamosios aplinkos gerinimas Kelmės rajono kaimo vietovėse (II etapas)“. Jo metu sutvarkytos malūno tvenkinio prieigos: nutiesti pėsčiųjų takai, pastatytas lieptas į tvenkinio salą, įrengti suoleliai. Užventyje vyksta menininkų plenerai, kurių metu sukurti meno kūriniai puošia dvaro teritoriją ir tvenkinio salą. Kelmės tvenkinio užtvanka ir Užvenčio malūnas ir dvaro teritorija yra Kelmės rajono turistinės traukos objektai.
Susirūpinimą dėl mažųjų hidroelektrinių likimo išreiškė ir hidroelektrinių savininkai. Jiems nesuprantamas studijos rengėjų požiūris rengiant studiją neinformuoti, nebendrauti, bet remtis sausais statistiniais duomenimis. Jie norėtų, kad studijoje būtų atliktas išsamus vertinimas ekonominiu aspektu, nes elektrinių atkūrimas pareikalavo finansinių ir žmogiškųjų išteklių, poveikis kultūros paveldo objektams po elektrinių uždarymo ir tvenkinių išleidimo, įvertinta hidroelektrinių nauda upių ekologijai.
Dėl užtvankų tvenkiniuose susiformavusių ekosistemų sunaikinimo išardžius užtvankas ir atvėrus upes, nuogąstavimą išreiškė ir žvejų atstovai. Dabar tvenkiniuose gyvuoja upių ir tvenkinių žuvų rūšys, o panaikinus tvenkinius liks tik upeliuose gyvenančios žuvys. Juo labiau Kelmės miesto užtvankoje yra įrengta žuvų pralaida, kuria gali praplaukti migruojančios žuvys. Užvenčio malūno tvenkinys yra Ventos upės aukštupyje, netoli nuo upės ištakų, iki jo ant Ventos yra nemažai užtvankų, tad tikimybė, kad būtent ši užtvanka trukdo migruoti žuvims, yra minimali. Tuo tarpu esančiame tvenkinyje gausu žuvies.
Kelmės rajono savivaldybės taryba tikisi, kad Kelmės miesto Kražantės upės tvenkinys, Užvenčio malūno ant Ventos upės tvenkinys bei juose įrengtos mažosios hidroelektrinės po atliktos studijos nepateks į Aplinkos ministerijos rengiamų Upių vientisumo atkūrimo projektų Lietuvoje sąrašus ir nebus uždaromos bei griaunamos.
Savivaldybės informacija
Nuotr. V. Sutkienės