Ketvirtadienio vakarą Vilniaus rotušėje iškilmingame ir šventiniame renginyje įteikti sertifikatai Nematerialaus kultūros paveldo vertybių saugotojams ir tęsėjams. Tarp 9 naujai papildžiusių sąvadą vertybių – akmentašystė Kelmėje.
Šventėje dalyvavo Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Justina Zaleckienė, bei šio skyriaus specialistė Sonata Venckienė.
Tradiciją pristatė ir apie XX a. pradžioje Kelmėje įsišaknijusią, prigimtinėmis kultūros vertybėmis grįstą ir miesto veidą kuriančią akmentašystę kalbėjo Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas. Pristatymą daina papuošė Angelė Jovaišaitė, Birutė Špukienė, Sandra Zakarienė, Osvaldas Gerbenis ir visą reikiamą medžiagą apie tradiciją parengusi Kelmės kultūros centro etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja Nomeda Bandzienė su akmentašystės tradicijų tęsėjais Jonu Vaicekausku, Kaziu Bimba, Valdu Bandza.
Šventėje pristatyti devyni naujai į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašyti reiškiniai: lietuviškas ritinis, Palangos Jurginės, akmentašystės tradicija Kelmėje, Kapinių šventė Kisiniuose, naminio alaus tradicija Biržų ir Kupiškio krašte, muzikavimo cimbolais tradicija Ignalinos ir Švenčionių kraštuose, dzūkų smuikavimo tradicija bei būgnijimas su kūlele Rytų Aukštaitijoje ir FiDi – Fiziko diena. Sertifikatus paraiškų teikėjams bei vertybių saugotojams teikė Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisijos pirmininkė prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė ir komisijos nariai.
Akmentašystės tradicija Kelmėje siejama su skulptūrų meistro Juozo Liaudansko (1904–1989), 1934 m. apsigyvenusio šiame mieste, kūrybine veikla, šio amato, kartu ir liaudies meno žanro, plėtra. Jis kūrė antkapinius paminklus, miestą puošė skulptūromis, o 6–8 dešimtmečiais jaunesnius kūrėjus ėmė mokyti akmentašystės, pagarbaus, prigimtinės kultūros vertybėmis grįsto požiūrio į akmenį: susikalbėti, pajusti jo energiją ir plastiką. Meistro kūryba įkvėpė jaunimą užsiimti amatu, suteikė tradicijai svarbos. Mokinių – Kelmės ir Šiaulių meistrų – sukurtos skulptūros irgi tapo svarbia miesto tapatumo dalimi. Vienose skulptūrose įkūnyta mitologinė, sakralinė, būties prasmė, kitose – Lietuvai svarbių sukakčių simbolika, iškilių kelmiškių atminimas, pasakų ar kiti personažai. Prieš kurdami skulptūras akmentašiai su vietos gyventojais derina idėją, temą, išrenka deramas vietas, o tinkamų riedulių ilgai ieško vietos laukuose.
Nuo 2004 m. organizuojamos regiono akmens meistrų kūrybinės stovyklos, mokymai, rengiamos parodos. Bendruomenės rūpesčiu, 2012 m. Kelmėje įkurtos akmentašystės dirbtuvės. Tradicijos tęsėjo kelmiškio akmens meistro Valdo Bandzos pamokyti, ir patys miestelėnai bando formuoti akmenį, pritaikyti miesto erdvėms, namams gražinti, netgi tapti meistrais. Nuo 2004 m. organizuojamos regiono akmens meistrų kūrybinės stovyklos, mokymai, rengiamos parodos. Bendruomenės rūpesčiu, 2012 m. Kelmėje įkurtos akmentašystės dirbtuvės. Tradicijos tęsėjo kelmiškio akmens meistro Valdo Bandzos pamokyti, ir patys miestelėnai bando formuoti akmenį, pritaikyti miesto erdvėms, namams gražinti, netgi tapti meistrais.
Nuo 2017 m. kuriamas ir plėtojamas nacionalinis Sąvadas yra reikšmingo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (jo valdytojos), Lietuvos nacionalinio kultūros centro (jo tvarkytojo), šalies kultūros, mokslo įstaigų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių pastangų rezultatas – iš viso įrašytos jau 48 vertybės.
Iškilmes vedė Gerūta Griniūtė, koncertavo grupė „Žalvarinis“.
