Kelmės rajono savivaldybės Kultūros ir meno taryba, kuriai vadovauja mero pavaduotojas Egidijus Ūksas, šiuo metu kuria, analizuoja savivaldybės kultūros politikos kaitos gaires. Diskutuojama, kaip atnaujinti rajono kultūros politikos modelį. Svarbus dėmesys gairėse skiriamas jaunimo užimtumui ir kūrybingumo ugdymui, kultūrinio paveldo puoselėjimui, pasitelkiant švietimą. Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto pirmininkė, mokytoja Emilija Kvietkuvienė pasiūlė surengti seminarą švietimo, kultūros darbuotojams apie etninę kultūrą.
Balandžio 21 dieną į Kelmės kultūros centrą rinkosi mokytojai, kultūros darbuotojai, liaudies kūrybos mėgėjai. Rima Rimdeikienė, Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, pristatė pranešimą „Pasirengimas mokinių etninės kultūros olimpiadai: iššūkiai ir perspektyva“. Kalbėti šia tema švietimiečius paskatino gruodžio mėnesį surengta pirmoji rajone etninės kultūros olimpiada, kurioje dalyvavo 10 mokinių (tokia olimpiada rspublikoje vyko jau keturis kartus, joje dalyvauja ne tik mokyklų, bet ir kultūros centrų ugdytiniai). R. Rimdeikienė skatino seminaro dalyvius ugdyti etninės kultūros – papročių, tradicijų, tarmės, tautosakos – žinovus ir mylėtojus, pateikė konkrečių olimpiados užduočių pavyzdžių.
„Žemaičių kalbos garbinga praeitis ir gyva dabartis,” – taip savo informatyvų ir nuotaikingą pranešimą pavadino profesorius, ilgametis Šiaulių universiteto dėstytojas, knygų ir leidinių autorius Juozas Pabrėža. Profesorius teigė, kad žemaičiai turi ne tarmę, o kalbą, tai pagrindė rašytojų ir kalbininkų darbų pavyzdžiais (citavo M. Mažvydą, J. Čiuldą, A. Girdenį), džiaugėsi, kad šiandien ne vienas rašytojas žemaitis rašo ir spausdina grožinės literatūros kūrinius gimtąja tarme – geriausiu pavyzdžiu pavadino Donato Butkaus, aplinkos inžinerijos specialisto, habilituoto technologijos mokslų daktaro, profesoriaus Donato Butkaus žemaitiškai parašytą apysakų knygą „Ka žemė bova brongesnė ož douna“. Autorius rašo savo gimtąja Plungės krašto žemaičių kalba, tekstuose panaudota nemažai šiandien jau net ir žemaičių primirštų žodžių, posakių. J. Pabrėža teigia minąs Seimo, ministerijų slenksčius, siekdamas, kad kad būtų pripažinta žemaičių kalba, teigia, kad rašomi šios kalbos vadovėliai. Profesoriaus iniciatyva ne viena Žemaitijos savivaldybė 2022-uosius paskelbė Žemaičių kalbos metais.
„Tiriamoji mokinių veikla – raktas į etninės kultūros pažinimą“, – taip savo pranešimą pavadino Emilija Kvietkuvienė, Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė. Ji pristatė nuo 2009 metų gimnazijos mokinių rengiamus tiriamuosius folkloro darbus pagal pateikėjų – vyresnių žmonių pasakojimus, dienoraščius, laiškus. E. Kvietkuvienė savo pasakojimą iliustravo nuotraukomis, garso įrašais, mokinių atliktų tyrimų aplankais, kitais leidiniais.
Apie etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo aktualizavimą ugdymo procese, Kelmės krašto vertybes kalbėjo televizijos laidos „Labas iš Kelmės“ autorė Rita Ščiglinskienė ir Nomeda Bandzienė, Kelmės kultūros centro Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus vedėja. R. Ščiglinskienė priminė, kad 20 metų kuria autorines laidas apie žemaičių gyvenimą, papročius ir tradicijas, amatus – daugelis šių laidų gali paįvairinti lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos, dorinio ugdymo ir kitų dalykų pamokas. Rita paminėjo pripažintas, konkursuose apdovanotas ciklų „Kelmės krašto asmenybės“, „Akmentašystė“, „Tadas Blinda“ ir kitas laidas. N. Bandzienė pristatė Etninės kultūros ir tradicinių amatų skyriaus edukacinius užsiėmimus, kvietė švietimo įstaigas jose dalyvauti, pateikė gausų sąrašą suskaitmenintos skyriaus medžiagos, prieinamos kiekvienam interneto naršytojui.
Diskusijoje dalyvavo Egidijus Ūksas, mero pavaduotojas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Stonienė. Kalbėjusieji pasidžiaugė nuveiktais darbais, siūlė įvairias formas garsinti Kelmės krašto etninės kultūros palikimą. Ir, be abejo, ieškoti galimybių kūrybai. Apie tai kalbėjo ir Marijus Čekavičius, Skruzdėlynės viensėdžio šeimininkas, kuris vysto ekologinį ūkį, augina senuosius žirgus-žemaitukus.
Rengiant seminarą organizatoriams talkino Švietimo pagalbos tarnyba, Kelmės kultūros centras.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus informacija
