2005 m. gegužės 25 dieną Vilniaus universitete buvo pasirašyta Kražių gimnazijos (tuomet – vidurinės mokyklos) ir universiteto bendradarbiavimo sutartis. Veikla, kurią koordinavo Filologijos fakulteto klasikinės literatūros katedros vedėja profesorė Eugenija Ulčinaitė, buvo nukreipta barokinės kultūros paieškoms Kražiuose, jų sąsajoms su universitetu. Taip gimė bendras projektas „Barokas Kražiuose“, universiteto ir gimnazistų vasaros teatro stovyklos. Profesorei išėjus į užtarnautą poilsį, kurį laiką bendradarbiavimu rūpinosi Filosofijos fakultetas.
2023 m. gimnazijos Garbės galerijos narys, verslininkas Vidmantas Fokas įniko į medinės Kražių architektūros tapatybės paieškas – įsigijęs ilgamečių Kražių mokytojų seserų Stanislavos ir Michalinos Petrusevičiučių medinį namą, ryžosi jį prikelti naujam gyvenimui. Pirmiausia buvo imtasi ištirti ne tik namo, tarpukario autentiško statinio, unikalumą, bet ir domėtis seserų mokytojų gyvenimu ir veikla Kražiuose. Tam buvo pasitelkti žinovai – Šiaulių „Aušros“ muziejaus etnografas, kultūrinės veiklos vadybininkas Rimvydas Tamulaitis, šiauliškis architektas Šarūnas Sabaliauskas ir gimnazijos bendruomenė. Tarpukario Kražiais susidomėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prorektorius, docentas Salvijus Kulevičius. Bendra žinovų ir entuziastų veikla davė apčiuopiamų rezultatų – 2024 m. sausio 26 d. Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijoje buvo surengtas miestelių seminaras „Nuo Kražių iki Lietuvos: tarpukario Lietuvos miestelių gyventojai ir jų kultūra“. Trylika lektorių savo pranešimais „ieškojo“ Lietuvos miestelių inteligentų, valdžios istorijų, kalbėjo apie tarpukario spaudą, bibliotekas, vaistines, karininkų būstus, leidosi į gilias diskusijas, kaip atrasti, pažinti miestelėną. Neliko pamiršti ir Kražiai – Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejaus vedėjas Vygantas Mažonas skaitė gausiai nuotraukomis iliustruotą pranešimą „Kražių miestelis tarpukariu: asmenybės, organizacijos, gyvenimas“. Mokytoja Emilija Kvietkuvienė ir kultūrininkas Rimvydas Tamulaitis pranešime „Atrandant Kražių miestelėnus: vieno namo istorija“ pasidalino pirmomis įžvalgomis apie mokytojas seseris Petrusevičiutes ir jų unikalų namą Kražiuose.
Antras seminaras miestelių tema surengtas lapkričio 21 dieną Vilniaus universitete. Į seminarą „Tarpukario Lietuvos miestelėnų kultūros ir paveldo paieškos“ buvo pakviesti ir Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos atstovai. Įvadinį žodį renginio dalyviams tarė Norbertas Černiauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas, ir Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos direktorė Rita Andrulienė. Vidmanto Foko sveikinimo žodžius perdavė Rimvydas Tamulaitis. Pirmoje sesijoje, pavadintoje „Žmonės“, pranešimus skaitė akademikai – patyrę ir visai jauni: „Lietuviai miestelių gyventojai – arčiau miestiečių ar kaimiečių“ – Adomas Žirlys, Vilniaus universiteto doktorantas, „Tarpukario Lietuvos provincijos inteligentų vaizdinys“ – Dangiras Mačiulis, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras. Apie tarpukario Lietuvos burmistrus, jų įvairovę ir tendencijas kalbėjo Leonas Nekrašas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras. Antroje sesijoje „Erdvės“ Aistė Morkūnaitė-Lazauskienė iš Vytauto Didžiojo universiteto skaitė pranešimą apie miestelių erdves ir laiko reglamentavimą savivaldybių nutarimuose, Skirmantė Smilingytė-Žeimienė iš Lietuvos kultūros tyrimų instituto kalbėjo tema „Memorialiniai objektai tarpukario Lietuvos miesteliuose – pilietiškumo afiša“, Rimvydas Laužikas, Vilniaus universiteto profesorius, – „Karčemos, traktieriai ir restoranai tarpukario Lietuvos spaudoje: girtuoklystės vieta ar gastronominės kultūros erdvė?“ Trečioje sesijoje „Reiškiniai“ Tomas Petreikis, Vilniaus universiteto docentas, seminaro dalyviams pateikė įžvalgas apie leidybos decentralizaciją Nepriklausomoje Lietuvoje: miestelėnų savilaidą, Saulius Kaubrys, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas, skaitė pranešimą „Ką skauda miestelio gyventojui? Pacientai, ligos, gydytojai“, Akvilė Naudžiūnienė, Vilniaus universiteto asistentė daktarė, tirianti žydų istorijas, – „XX a. pradžios štetlų vaizdiniai lietuviakalbiame diskurse“. Pranešimą tema „Miestelėnai apie miestelėnus. Tarpukario Kražiai pasakotojų atsiminimuose“ skaitė kražiškė abiturientė Emilija Gedvilaitė, gimtosios tarmės tekstu jį iliustravo dešimtokė Saulė Vaigauskaitė. Šis pranešimas – bendros gimnazistų ir universiteto studentų stovyklos, įvykusios birželio mėnesį Kražiuose, rezultatas. Jos metu dešimt miestelio gyventojų – Edvardas Dirmeikis, Aldona Šniaukštienė, Teresė Veidaitė, Danutė Jurgilienė, Zofija Jocytė, Jadvyga Stonienė, Danutė Ambrozaitienė, Salomėja Terleckienė, Juozas Kalnikas, Papleksnių kaimo gyventoja Julija Žibutienė – pasidalino savo arba artimųjų atsiminimais apie Kražių miestelio senuosius pastatus, valdžios ir savivaldos, kultūros įstaigas, svarbius kitus tarpukario Kražių objektus, tautines ir religines bendrijas, įžymius žmones, kražiškių pragyvenimo šaltinius, tarpukario turgų ir kita.
Paskutinėje – ketvirtoje – sesijoje Vaidas Petrulis, Kauno technologijos universiteto docentas, kalbėjo apie Lietuvos mažųjų miestų architektūrą: pokyčius ir iššūkius Nepriklausomybės aušroje. Pranešėjų kalbose vis dažniau skambėjo Kražių vardas. Šarūno Sabaliausko, šiauliškio architekto, pranešimas buvo gausiai iliustruotas Kražių nuotraukomis – tarpukario ir šiandienos. „Praeitais metais buvau pakviestas į Kražius Vidmanto Foko darbuotis su nekilnuojamuoju turtu – jo įsigytu senu namu. Pirmiausia domėjausi apskritai informacija apie Kražius, nuotraukomis, kuriose pamačiau tarpukariu intensyviai vienaaukščiais namais apstatytą miestelį. Vyravo mediniai namai, vienas kitas – mūrinis. 1941 m. 90 procentų pastatų visiškai sudegė. Ekskursijos po Kražius metu su kolegomis atkreipėme dėmesį į mokytojų Petrusevičiučių namą. Pradėję domėtis jo proporcijomis, atradome tarpukario detalių: dvivėres duris su drožiniais, puošnius lietvamzdžius, sudėtingą apdailą, didelius langus. Kilo intriga: kas tie tarpukario Kražiai, kiek išliko jų architektūros?“ Šarūnas Sabaliauskas savo pranešime išskyrė keturias tarpukario Kražių namų tipologines grupes: miestelėniško tipo gyvenamieji namai, pastatyti XIX a. pabaigoje; žemaitiškos trobos tipo miestelėniški namai; miestelėniško tipo mediniai gyvenamieji namai; tarpukario modernizmo mūriniai gyvenamieji namai. Tokių namų tipologijos paieškomis šiandien gyvena ne tik architektas Šarūnas Sabaliauskas, bet ir daugiau šios srities specialistų, vis dažniau užsukančių į miestelį. Kražių istorijos ir nūdienos buvo ir Linos Preišagalavičienės iš Vytauto Didžiojo universiteto pranešime. Neobarokinės architektūros elementų ji rado Kražių bažnyčios balduose – konkrečiai klaupto-klaupyklos kunigams puošyboje. Sesiją pranešimu „Merkinės krašto muziejus Miesteliai ir saugomos teritorijos: tapatybės (ne)paieškos“ baigė Žygimantas Buržinskas, Merkinės krašto muziejaus direktorius.
Seminaro apie tarpukario miestelius rengėjas ir moderatorius Salvijus Kulevičius kvietė jo dalyvius diskusijai apie miestelių išlikimą ir gilesnes paveldo paieškas. Ir, žinoma, kalbėjo apie seminarus-konferencijas ateityje. Neabejojama, kad jų bus daugiau.
