GAAB šalies ūkininkams nėra naujiena. Jau praėjusiame laikotarpyje ūkininkaujant reikėjo laikytis septynių reikalavimų, o naujajame laikotarpyje reikės devynių. Jie tampa vieni iš svarbiausių paramos teikimo elementų.
1 GAAB standartas „Daugiamečių ganyklų arba pievų (toliau – daugiametės pievos) išlaikymas“.
Pareiškėjai, einamųjų metų paraiškoje deklaravę daugiametes pievas, privalo jų plotą išlaikyti, o suarus (kai einamaisiais metais pasibaigus deklaravimui nustatoma, kad daugiamečių pievų Lietuvoje sumažėjo daugiau nei leidžiama), privalo atkurti. Pareiškėjas, neišlaikęs daugiamečių pievų, jas privalo atkurti tame pačiame arba kitame plote. Daugiametės pievos, kuriose pievų augalai sunyko ir (arba) vyrauja piktžolės, einamaisiais metais gali būti atnaujintos (persėtos) ir deklaruojamos DGA kodu neprarandant daugiametės pievos statuso.
2 GAAB standartas „Šlapynių ir durpynų apsauga“. Pareiškėjams, kurių deklaruojami plotai patenka į nustatytus Šlapynių ir durpynų apsaugos teritorijų plotus, nuo 2024 m. draudžiama sausinti šlapynių ir durpžemių plotus, draudžiama deginti durpžemių plotus, durpžemių plotuose draudžiamas arimas. Jei bendras nustatytas durpžemių ir šlapynių plotas deklaruojamame lauke yra mažesnis nei 10 proc., bet ne didesnis kaip 1 ha, už reikalavimų nesilaikymą sankcija netaikoma. Pareiškėjas įžvelgdamas durpžemių plotų nustatymo netikslumus, gali kreiptis į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą su prašymu patikslinti durpžemių plotus, pateikdamas įrodymus (kai nustatyta, kad durpingas sluoksnis yra mažesnis nei 40 cm), kad tokie plotai neturėtų būti laikomi durpžemiais.
3 GAAB standartas „Draudimas deginti ariamąsias ražienas, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina dėl augalų sveikatos priežasčių“. Pareiškėjams draudžiama deginti ražienas, išskyrus atvejus, numatytus Aplinkos apsaugos reikalavimuose lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 „Dėl Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis patvirtinimo“.
4 GAAB standartas „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“. Paviršinio vandens telkinių apsaugos juostose pareiškėjams draudžiama dirbti žemę ir paskleisti mineralines trąšas, augalų apsaugos produktus, mėšlą ir (ar) srutas. Tol kol nėra įteisintos Paviršinio vandens telkinių apsaugos juostos, taip kaip numato Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, deklaruojant žemės ūkio naudmenas nustatomos šios vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos:
- Kai vandens telkinys ar jo ruožas yra sureguliuotas (ištiesinta, pagilinta ir pertvarkyta upė ar upės vagos ruožas, skirtas dirvožemio vandens režimui sureguliuoti ir vandens pertekliui iš sausinamų plotų nuleisti), vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų plotis negali būti mažesnis nei 3 m nuo šlaito viršutinės briaunos. Kai vandens telkinys ar jo ruožas nėra sureguliuotas, mažiausias vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų plotis negali būti mažesnis nei 5 m nuo vandens krašto. Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostose ganymas ar mulčiavimas nėra draudžiamas;
- nuo 2024 prie visų pareiškėjų laukuose esančių melioracijos griovių, išskyrus, kai palei griovį deklaruojami ekologinio ūkio sertifikuoti laukai, privalo būti deklaruojami pagrioviai (palaukė su žoline danga neįskaitant griovio šlaito). Minimalus pagriovių plotis – 3 m. Pagrioviuose su žoline danga (Klasifikatoriaus kodas KEP) ganymas ar mulčiavimas nėra draudžiamas. Pagrioviai gali būti naudojami žemės ūkio technikos eismui, tačiau pareiškėjas privalo užtikrinti, kad žolinė danga išliks vyraujanti.
5 GAAB standartas „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“. Pareiškėjai erozijai jautriose teritorijose (šlaitų, statesnių nei 12 proc., sluoksnis) negali auginti kaupiamųjų žemės ūkio augalų – šakniavaisių ir šakniagumbių Kiekvienais metais nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. užtikrinti bent minimalų žolinių augalų auginimą (apsėti, palikti ražienų laukus per žiemą arba palikti kitas augalų liekanas). Ražienų ar augalų liekanų dirbimas nuėmus derlių ir neplanuojant minimu laikotarpiu apsėti yra draudžiamas. Draudžiama vaismedžių ir vaiskrūmių plotuose ir jų tarpueiliuose dirbti ir purenti žemę. Žemės dirbimas arimo būdu leidžiamas tik skersai šlaito. Jeigu nustatytas erozijai jautrios teritorijos plotas deklaruojamame lauke yra mažesnis nei 10 proc., bet ne didesnis kaip 1 ha, už reikalavimų nesilaikymą sankcija netaikoma.
6 GAAB standartas „Minimali dirvožemio danga siekiant išvengti, kad dirvožemis bus tuščias pažeidžiamiausiais laikotarpiais“. Kiekvienais metais nuo gruodžio 1 d. iki kovo 15 d. deklaruojantiems iki 50 ha paramai tinkamo ploto, ne mažesniame nei 50 proc. pareiškėjo deklaruotos ariamosios žemės plote (įskaitant ir sodų ir uogynų plotus) turi būti auginami žemės ūkio augalai arba paliekamos neapartos ražienos arba kitos augalų liekanos. Deklaruojantiems daugiau nei 50 ha paramai tinkamo ploto, ne mažesniame nei 65 proc. pareiškėjo deklaruotos ariamosios žemės plote (įskaitant ir sodų ir uogynų plotus) turi būti auginami žemės ūkio augalai arba paliekamos neapartos ražienos arba kitos augalų liekanos. Juodąjį pūdymą (išskyrus juodąjį pūdymą ekologinių laukų apsaugos juostose) iki kiekvienų metų spalio 1 d. būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais. Juodojo pūdymo apsėjimo reikalavimas netaikomas daugiamečių sodų ir uogynų plotuose.
7 GAAB standartas „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“. Nuo 2024 m. pareiškėjai privalo laikytis minimalios augalų kaitos reikalavimo. Tokie pat pasėliai negali būti auginami ilgiau nei vienus metus tame pačiame lauke. Atsėliavimas tame pačiame lauke galimas, jeigu pirmaisiais atsėliavimo metais tame pačiame plote bus auginami ir posėliniai augalai. Posėliniai augalai turi būti nepertraukiamai išlaikomi dirvoje bent 6 savaites. Posėlis turi būti sėjamas po derliaus nuėmimo iki rugsėjo 5 d. ir matomas lauke iki spalio 10 d. Posėlį galima išlaikyti trumpiau nei nurodyta, jei jis nepertraukiamai išlaikomas dirvoje bent 6 savaites, o pareiškėjas, pasėjęs posėlį, ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas el. paštu [email protected] ar naudodamasis mobiliąja programėle „NMA agro“ informuoja Agentūrą apie sėją, nurodydamas žemės ūkio valdos atpažinties kodą (toliau – valdos kodas), KŽS ir lauko numerius, tikslią sėjos datą, nuo kurios bus skaičiuojamas posėlio išlaikymo dirvoje terminas. Posėlis negali būti naudojamas ganymui ar derliui gauti;
8 GAAB standartas „Mažiausia ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis, o visame žemės ūkio paskirties žemės plote – kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“. Pareiškėjai privalo išsaugoti saugomų kraštovaizdžio elementų sluoksnyje išskirtus ir pareiškėjų deklaruotus į pareiškėjų deklaruojamą ariamąją žemę patenkančius miškelius, tvenkinius ir kūdras. Plotuose, patenkančiuose į Natura 2000 paukščių apsaugai svarbi teritorijų sluoksnį, draudžiama kirsti ir genėti medžius ir gyvatvores paukščių jauniklių perėjimo ir augimo metu nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Nuo 2024 m. pareiškėjai ne mažiau nei 4 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės ploto turi skirti kraštovaizdžio elementams arba žaliąjam pūdymui. Reikalavimas netaikomas, kai paraiškoje deklaruojama iki 10 ha ariamosios žemės, deklaruotos pievos sudaro daugiau nei 75 proc. paramai tinkamo ploto arba deklaruotas žaliasis pūdymas ir (arba) ankštinių augalų plotas sudaro daugiau nei 75 proc. ariamosios žemės.
9 GAAB standartas „Draudimas keisti „Natura 2000“ teritorijose esančių daugiamečių žolynų, kurie nustatyti kaip aplinkos požiūriu pažeidžiami daugiamečiai žolynai, paskirtį arba juos arti“. Pareiškėjams draudžiama aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamas daugiametes ganyklas arba pievas, t. y. patenkančias į pievų ir joms artimų buveinių, pelkių ir medžiais apaugusių natūralių buveinių teritoriją „Natura 2000“ (aplinkosaugos atžvilgiu pažeidžiamų pievų sluoksnis), arti ar jose vykdyti ne žemės ūkio veiklą. Tokias pievas galima atnaujinti – suarti ir atsėti, jeigu tokia galimybė numatyta gamtotvarkos plane. Pievų atnaujinimas ir atsėjimas gali būti vykdomas tik gavus rašytinį Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimą.