Seniūnijos

Seniūnijos

Kukečių seniūnija

Kukečiai iš paukščio skrydžio
Burbaičių piliakalnis
Previous
Next

Geografinė seniūnijos padėtis – 5 km į šiaurės rytus nuo Kelmės. Seniūnija ribojasi su Šaukėnų, Kelmės apylinkių, Liolių, Tytuvėnų apylinkių, Bubių (Šiaulių r.) seniūnijomis. Seniūnijos teritoriją sudaro 17 682 ha žemės, iš jos apie 6 600 ha dirbama žemė, apie 6 800 ha – miškai. Per seniūnijos teritoriją eina šie keliai: senasis plentas Kelmė–Šiauliai ir naujas plentas Kelmė–Šiauliai, teka Dubysos, Kražantės upės.

Kukečių seniūnijoje yra 3 seniūnaitijos, kurias sudaro 70 kaimų ir 13 viensėdžių. Didžiausi yra 6 kaimai: Kukečių, Paverpenio, Lupikų, Grimzių, Vijurkų ir Burbaičių. Seniūnijoje veikia Elvyravos pagrindinė mokykla, Kelmės kultūros centro Lupikų filialas, Kukečių ir Lupikų bibliotekos. Vijurkų kaime veikia Bendruomeniniai vaikų globos namai „Šypsena“, kurie priklauso Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui.

Palankios sąlygos žemės ūkio šakoms ir netradiciniams verslams plėtoti (auginami stručiai, audinės, danieliai, lūšys). Kukečių seniūnijoje veiklą vykdo 9 kaimo turizmo sodybos, veikia 3 privačios parduotuvės, 2 krovinių pervežimo įmonės, 2 automobilių remonto, 2 statybos-remonto darbų, 2 žemės kasimo darbų, 1 kailinių žvėrelių auginimo, 1 kiaulininkystės, 4 miško kirtimo ir tvarkymo įmonės.

Kartu su kaimo bendruomenėmis atgaivinamos šventės ir tradicijos. Žymiausia Kukečių seniūnijos tradicinė šventė – „Piliakalnis senas mums praeitį mena“, vykstanti prie Burbaičių piliakalnio.

Tai yra priemiestinė seniūnija. Kelmės rajono šiaurės vakarų dalyje ji ribojasi su Kukečių, Vaiguvos, Šaukėnų, Kražių, Pakaražančio, Liolių, Kelmės miesto seniūnijomis. Per seniūnijos teritoriją teka Ramočios, Vilbėno, Kražantės upės, tyvuliuoja Lukojaus, Gražuolės,  Mažūnų, Medinio ir kiti ežerai.

Seniūnijoje yra 87 kaimai, kuriuose gyvena 2 440 gyventojų (2018 m.), įregistruotos 3 bendruomenės, 3 seniūnaitijos. Didžiausios gyvenvietės: Naudvario, Janaučių, Paprūdžių, Šaltenių, Verpenos.

Kelmės apylinkės gyvenamos nuo seniausių laikų. 7 km į šiaurės vakarus nuo Kelmės yra buvęs Graužikų dvaras, žinomų veikėjų Pūtvių-Putvinskių tėviškė. 11 km į šiaurę nuo Kelmės prie nedidelio Lendrės upelio buvo Palendrių dvaras. 1933 m. buvo pastatyta gelžbetoninė Palendrių bažnyčia, dabar ji apleista ir neveikianti. Palendriuose įsikūręs (naujuose pastatuose) Šv. Benedikto vienuolynas, 2002 m. pašventinta ir bažnyčia, traukianti ne tik kelmiškius, bet ir turistus.

Kelmės apylinkių seniūnija

Palendrių vienuolynas
Šv. Onos bažnyčia Verpenoje
Previous
Next

Pakražančio seniūnija

Stulgių bažnyčia

Pakražančio seniūnija yra Kelmės rajono pietvakarinėje dalyje, ribojasi su Kelmės apylinkių, Kražių, Liolių seniūnijomis bei Raseinių, Šilalės ir Tauragės savivaldybėmis. Seniūnijos plotas 16 158 ha, iš jų apie 2 900 ha užima miškai, jos teritorija teka Ančios, Kražantės ir Žalpės upės, tyvuliuoja Plūsčių ežeras. Seniūnijoje yra 74 kaimai, 4 vienkiemiai ir 1 Žalpių miestelis. Daugiausiai žmonių gyvena trijuose – Grinių, Valpainių ir Stulgių – kaimuose bei Žalpių miestelyje. Seniūniją kerta automagistralė Ryga–Kaliningradas.

Veikia Pakražančio gimnazija, Pakražančio kultūros centras, Pakražančio, Stulgių ir Žalpių bibliotekos, Kelmės muziejaus Žalpių filialas. Gyventojų poilsį ir laisvalaikį, vakarones, koncertus organizuoja kultūros centras, Pakražančio, Valpainių, Žalpių ir Stulgių kaimų bendruomenės, bibliotekos. Kasmet vyksta tradicinės šventės. Galima išskirti Pakražančio kultūros centro renginius. Tai respublikinė sūrių šventė „Jurgis, Jorgis ir Jurgelis – skamba jis visom tarmelėm“, regioninis vakaras „Skambanti poezija“ pasaulinei poezijos dienai paminėti, Žalpių krašto Loskavos atlaidų šventė, humoro vakaras „Šypt vypt“, Mildos dienai skirta respublikinė vokalinių ansamblių šventė „Meilė muzikai“, seniūnijos bendruomenių vakaras „Sveiks, kaimyne, eikš į talką“

Pakražančio seniūnijoje gausu archeologinių paminklų, kurie mena garbingą praeitį. Respublikinės reikšmės archeologinis paminklas – Daugvėrės gynybiniai įtvirtinimai, labai gražus Papilių piliakalnis, didingai atrodo legendomis ir padavimais apipintas Plūsčių piliakalnis, vadinamas Meilės kalnu. Gausu seniūnijoje senkapių. Bene didžiausi jų – Plūsčių ir Dailydiškės. Pažymėtini Budraičių kapukai, Laplėgių, Dauskurdų senkapiai, Sotkalnio pilkapis. Netoli Stulgių yra Šimkaičių ir Gudelių piliakalniai, Padvarninkų, Pastulgių ir Dvarviečių senkapiai.

Seniūnijoje yra Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo bažnyčia Pakražantyje, Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčia Stulgiuose, Šv. Benedikto bažnyčia Žalpiuose. Morkių kaime pastatytas paminklinis akmuo 1865 metų sukilimo dalyviui, kunigui A. Mackevičiui, Žalpiuose – paminklas Jeronimui Raliui. Daug kam žinomas trečias pagal dydį Lietuvoje Kriaučiaus akmuo Vileikių kaime.

Tytuvėnų apylinkių seniūnija – didžiausia plotu Kelmės rajone. Ji įsikūrusi rajono pakraštyje, ribojasi su Šiaulių, Radviliškio, Raseinių rajonais. Šiandien seniūnijos plotas – 28 672 ha, joje yra 115 kaimų. Ne visuose likę gyventojų, bet pagrindinėse didžiausiose gyvenvietėse dabar gyvena iki trijų tūkstančių žmonių. Daugiausia gyventojų devyniuose kaimuose: Pagryžuvio, Pavydų, Skogalio, Budraičių, Šedbarų, Pašiaušės, Kiaunorių, Mockaičių ir Johampolio. Seniūnijos teritorija suskirstyta į šešias seniūnaitijas.

Pagryžuvyje, Mockaičiuose, Kiaunoriuose ir Šedbaruose veikia Tytuvėnų kultūros centro filialai, Kelmės rajono savivaldybės Žemaitės viešosios bibliotekos skyriai. Mockaičiuose veikia Tytuvėnų gimnazijos skyrius, o Šedbaruose įsikūręs pradinė mokykla-daugiafunkcis centras ir vienintelis vaikų darželis Kelmės rajone, esantis kaime. Budraičiuose mokosi Kelmės PRC Tytuvėnų skyriaus moksleiviai.

Tytuvėnų apylinkės gali didžiuotis nuostabia gamta, gamtos ir kultūros paveldo objektais. Dubysos, Gryžuvos upės, Gauštvinio, Apušio, Žerbuvos ežerai, Kubilių, Pagryžuvio, Bulavėnų piliakalniai ir daugiau kaip keturiasdešimt kitų gamtos ir kultūros paveldo objektų. Dviračių ir pėsčiųjų trasos pritraukia lankytojų iš visos Lietuvos. Dalis seniūnijos teritorijos įeina į Tytuvėnų ir Dubysos regioninių parkų ribas.

Tytuvėnų apylinkių seniūnija

Kiaunorių ąžuolas
Pagryžuvio dvaras
Gryžuvos upės atodanga
Apžvalgos bokštas
Pašiaušės jėzuitų kolegijos atminimo vieta
Gryžuvos upė ir Pagryžuvio piliakalnis
Akmenų rūžos pažintinis takas
Previous
Next
Paskutinio atnaujinimo data: 2022-08-12