Seniūnijos

Kražiai

Seniausia rajono gyvenvietė – Kražiai, kurie istoriniuose Šaltiniuose minimi nuo 1253 m. Čia 1417 m. buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Nuo 1566 m. iki XVI a. pabaigos Kražiuose rinkdavosi Žemaitijos bajorų seimeliai. XVII–XVIII a. Kražiai buvo ryškus Žemaitijos švietimo ir religinio gyvenimo centras. 1607 m. įsteigtas jėzuitų, 1639 m. – benediktinų, 1758 m. – marjaviečių vienuolynai. 1570–1744 m. Kražiuose veikė kunigų seminarija, 1614–1844 m. – kolegija, vėliau pavadinta aukštesniąja mokykla, dar vėliau – gimnazija.

Kražių miestelio istorijoje gausu dramatiškų įvykių. Carinė valdžia 1893 m. uždarė benediktinių moterų vienuolyną, pastatą ir mūrinę bažnyčią norėjo nugriauti.Tikintieji prašė paversti vienuolyno bažnyčią parapijine, kreipėsi su prašymais į carą, kitų šalių valdovus, vyskupus, popiežių. Gyventojai keletą karto neleido uždaryti bažnyčios, saugojo ją. 1893 m. lapkričio 22 d. caro žandarai ir kazokai smurtu susidorojo su taikiais gyventojais. Buvo nužudyti 9 žmonės, sužeista daugiau kaip 50 gyventojų, tardyta ir nuteista daug taikių gyventojų. Šis istorinis įvykis, žinomas „Kražių skerdynių“ vardu, rado atgarsį pasaulyje, sukeldamas didelį pasipiktinimą caro valdžios vykdoma politika. Lietuvoje šie įvykiai daugeliui kartų tapo katalikybės ir lietuvybės gynimo simboliu. Šiuo metu garsią miestelio istoriją mena Kražių kolegijos pastatas, Vytauto parapinės bažnyčios varpinė, Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, miestelio centras, kuris yra vertinamas kaip urbanistikos paminklas.

Šaukėnai

Šaukėnų dvaras ir kaimas istoriniuose Šaltiniuose minimas nuo XV a. Šaukėnų apylinkių istorijoje ryškus Šilo Pavėžupio dvaras, buvęs lietuviškos spaudos draudimo metais svarbiu lietuvybės židiniu. Šiame Vlado Putvinskio dvare kasmet vyko slapti rašytojų, kultūros veikėjų susirinkimai, kuriuose dalyvaudavo Povilas Višinskis, Žemaitė, Lazdynų Pelėda, Jovaras ir kt. Čia kurį laiką P. Višinskis redagavo „Varpą“. V. Putvinskio dvaras buvo nelegalios lietuviškos spaudos transportavimo, paskirstymo ir persiuntimo centras. Vėliau V. Putvinskis aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybę, įkūrė Lietuvos šaulių organizaciją.

Įdomus šiose apylinkėse išlikęs Beržėnų dvaras, garsėjęs XIX a. savo turtingumu. Šį dvarą ilgą laiką valdė Čapskių giminė. Dvaro ansamblis pastatytas XIX a. pabaigoje pagal architekto Karlo Lorenso projektą, tai neogotikiniai, vadinamojo Tiudorų stiliaus, rūmai, primenantys pilies ansamblį. Dvaro interjeras buvo labai puošnus, ant sienų kabojo garsių Europos dailininkų darbai, rūmo bokšto viršuje vasaros metu veikė akvariumas. Rūmuose buvo sukaupta didžiulė biblioteka, gausios archeologijos, numizmatikos, senovės šarvų ir kt. kolekcijos. Puikiai sutvarkytame parke buvo įrengtas žvėrynas.

Informacija atnaujinta: 2021 09 02

Skip to content