Spausdinti puslapio vidurį
Biudžetinė įstaiga Kelmės rajono savivaldybės administracija,
Vytauto Didžiojo g. 58, 86143 Kelmė
Įstaigos kodas 188768730, Juridinių asmenų registras
Tel. / faks. (8 427) 69052,
el. paštas info@kelme.lt
E. pristatymo dėžutė 188768730
Šilumos tiekėjai: sugrįžta anksčiau atsijungę vartotojai

Šilumos tiekėjai fiksuoja šilumos vartotojų augimą. Pastebima tendencija, kad prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemų prisijungia ne tik nauji klientai, bet sugrįžta ir tie, kurie anksčiau atsijungė.

 

„Tokį vartotojų elgesį skatina daugelyje Lietuvos miestų nukritusios šilu­mos kainos. Jas žemyn truktelėjo brangias gamtines dujas pakeitęs pigus vietinis biokuras“, - teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas.

2012–2016 metais vidutinė šilumos kaina sumažėjo net 32 proc. ir šiuo metu siekia 5,24 ct/kWh be PVM.

LŠTA skaičiavimu, 2016 metais Lietuvos varto­tojams buvo patiekta 7,49 TWh šiluminės energijos. Centralizuotos šilumos gamybos ir tiekimo apimtys augo 9 procentais, lyginant su 2015-ųjų duomenimis.

Skaičiuojama, kad prie AB „Kauno energija“ šilumos tiekimo tinklų 2016 metais buvo prijungta 19 naujų objektų, kurių bendra instaliuota šiluminė galia sudarė 12 MW. Sparčiausiai vartotojų skaičius – apie 2 proc. kasmet – auga Vilniuje. 2016 metais sostinėje prisijungė net 4,2 tūkst. naujų vartotojų. Panaši tendencija ir kituose Lietuvos miestuose

2016 metais Lietuvoje iš biomasės buvo pagaminta jau virš 64,2 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos, iš gamtinių dujų – 33,4 proc.

V. Stasiūno teigimu, augant biokurą naudojančių įrenginių skaičiui, mažėja pirminio kuro są­naudos energijos vienetui pagaminti. Tai ne tik mažina šilumos kainas, bet ir gerina centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus energetinį efektyvumą ir mažina aplinkos taršą.

„Tai nėra biokuro revoliucijos pabaiga. Galime tikėtis, kad pasinaudojus ES fondų numatyta parama 2014–2021 metams, jau 2022 metų pabaigoje biokuro katilų šiluminė galia pasieks 2057 MW ir iš biomasės bus pagaminta 80–90 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Taip pat bus toliau modernizuojami ir plečiami šilumos perdavimo tinklai“, - teigė V. Stasiūnas. Šiuo metu biokuro katilų įrenginių galia siekia 1589 MW.

Dėl 2015-ųjų pabaigoje priimtų Vyriausybės sprendimų 2016 metais neįmanoma tapo Vilniaus TE-3, Kauno termofikacinės elektri­nės ir Panevėžio TE veikla. Vyriausybė priėmė nutarimą panaikinti elektros energijos supirkimo kvotas ir nebenu­statyti remtinos elektros energijos, pagamintos iškastinį kurą naudojančiose kogeneracinėse elektrinėse, apimčių 2016 metams.

„Iki šiol lieka neaišku, ar bus išsaugotos šios efektyvios kogeneracinės elektrinės kaip rezerviniai elektros ir šilumos gamybos šaltiniai“, - sakė V. Stasiūnas.

Anot jo, svarbia problema išlieka ir daugiabučių vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė. Iš daugiau nei 19 tūkst. daugiabučiuose esančių šilumos punktų dar likę 3,9 tūkst. sovietinės statybos elevatoriniai neautomatizuoti punktai ir 6,8 tūkst.  priklausomo šildymo pajungimo automatizuoti šilumos punktai.

Tik 8,6 tūkst. šilumos punktų yra šiuolaikiniai automatizuoti nepriklausomo pajungimo, kurie leidžia sutaupyti apie 25 proc. šilumos ir atitinkamai sumažinti gyventojų mokėjimus už šildymą.

Šios ir kitos Lietuvos šilumos ūkio 2016 metų tendencijos bei rodikliai buvo susisteminti ir šiuo metu prieinami visiems besidomintiems.

Daugiau informacijos:
Nerijus Mikalajūnas, LŠTA atstovas spaudai,
+370 685 20513,
nerijus.mikalajunas@vilniausenergija.lt

 

Atgal
Rajono meras
VACLOVAS ANDRULIS
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
31010203040506
07080910111213
14151617181920
21222324252627
28293031010203
Rugpjūtis
    2017     
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. paštą ir gaukite
mūsų naujienas pirmieji: