„Europos Sąjungos Sanglaudos fondas: žingsnis į mūsų gerovę“

Nemuno vidurupio baseino I paketo projektas (2004/LT/16/C/PE/002) yra pirmasis vandentvarkos projektas iš penkių, kurie įgyvendinami Lietuvoje. Vandentvarkos projektai vykdomi Nemuno žemupio, Nemuno aukštupio, Neries ir Ventos-Lielupės baseinuose. Nemuno vidurupio baseino I paketo projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2004 – 2009 m. Jis vykdomas Jurbarko, Kelmės, Kėdainių, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Vilkaviškio rajonų savivaldybėse, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės savivaldybėse.

Projekto finansavimui skirta per 176, 8 mln. litų ES Sanglaudos fondo lėšų (80 proc. projekto vertės) ir per 44,2 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (20 proc. projekto vertės).

Projekto tikslai:

· Įgyvendinti ES nuotekų ir geriamo vandens direktyvų reikalavimus;

· šplėsti nuotekų surinkimo ir vandentiekio tinklus;

· Sumažinti taršą, patenkančią į Nemuno vidurupio baseino hidrologinį upių tinklą su buitinėmis ir pramoninėmis nuotekomis iš šio baseino gyvenviečių, tuo pačiu mažinant taršą, tenkančią Nemunui ir Baltijos jūrai;

· Sumažinti dirvožemio ir gruntinio vandens taršą bei požeminio vandens išteklių taršos riziką projekto teritorijoje;

· Padidinti centralizuotai vandentvarkos paslaugas gaunančių gyventojų skaičių ir pagerinti projekto teritorijoje teikiamų vandentvarkos paslaugų kokybę.

Įgyvendinus projektą, gyventojai naudos kokybiškesnį vandenį, bei bus prijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų.

Projekto rezultatai:

Nemuno vidurupio baseino I paketo projektas Kelmės rajono savivaldybėje užbaigtas. Nemuno vidurupio baseino I paketo projekto darbai Kelmės rajone baigti 2009 metais. Projekto vertė 7,4 mln. Lt. Galutinis paramos gavėjas – UAB „Kelmės vanduo“. Kelmės projektas buvo suskirstytas į 2 dalis: 1. Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kelmės rajono savivaldybėje; 2. vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Kelmės rajono savivaldybėje II dalis. Nutiesta vandentiekio tinklų 8882,93 m, nuotekų – 4841,5 m. Šiuo projektu buvo sudaryta galimybė prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų 1377 gyventojams. Iki 2010 m. balandžio 1 d. prie centralizuotų vandentiekio tinklų prisijungė 850 gyventojų, prie nuotekų – 500.

Rekonstruota nuotekų perpompavimo stotis Mackevičiaus g. Nr. 1	Rekonstruota nuotekų perpompavimo stotis Mackevičiaus g. Nr. 1
Rekonstruota nuotekų perpompavimo stotis Laucevičiaus g. Nr. 2	Rekonstruota nuotekų perpompavimo stotis Laucevičiaus g. Nr. 2
Atminimo stendas Statybininkų gatvėje.	Atminimo stendas Statybininkų gatvėje.
Atminimo stendas Remontininkų gatvėje "Kukečiai".	Atminimo stendas Remontininkų gatvėje "Kukečiai".

Nemuno vidurupio baseino I paketo projekto gyventojų apklausos analizė, išvados, rekomendacijos

Vandentvarkos projektu visuomenė liko patenkinta

Nemuno vidurupio baseino I paketo projekto 2009 I -ajame pusmetyje buvo paskelbta internetinė visuomenės apklausa apie projekto naudą, poveikį aplinkai, individualiems asmenims tam tikroje teritorijoje. Apklausa buvo vykdoma anonimiškai ir tęsiama iki 2009 metų spalio mėnesio. Apklausoje dalyvavo 1605 gyventojų.

Apklausos analizė

Aktyviausiai apklausoje dalyvavo Marijampolės, Raseinių, Kalvarijos savivaldybių gyventojai. Visose savivaldybėse dominavo šios amžiaus grupės 26 - 40 m. ir 41 - 60 m. ko ir buvo tikėtasi, dėl paslaugos aktualumo būtent šioms amžiaus gupėms. Gyvenamąją vietą beveik pusė apklausos dalyvių nurodo miestą, apie 11 proc. nurodo kaimo gyvenvietę, 8 proc. gyvena sodybose. Apie „Nemuno vidurupio baseino I paketo" projektą žino beveik 40 proc. gyventojų, daugiau nei 25 proc. nurodo, jog yra šį tą girdėję apie projektą, likusieji 34 proc. apie projektą nebuvo informuoti. Šio projekto tiesioginę naudą pajuto daugiau nei 55 proc. gyventojų prisijungę arba prie centralizuotos vandentiekio arba nuotekų valymo sistemos, arba pasinaudojo abiejomis galimybėmis. 8 proc. planuoja ateityje prisijungti prie centralizuotų vandentiekio paslaugų. 90 proc. gyventojų mano, jog šis projektas sumažino taršą, patenkančią į Nemuno vidurupio baseino hidrologinį upių tinklą, likę 10 proc. šiuo klausimu nuomonės neturi. Beveik 70 proc. gyventojų galvoja, jog šis projektas sumažino dirvožemio ir gruntinio vandens taršą bei požeminio vandens taršos riziką. Likusieji 30 proc. taip nemano arba neturi nuomonės šiuo klausimu. 65 proc. apklausos dalyvių mano, jog jų teritorijoje pagerėjo geriamojo vandens kokybė. Į klausimą kodėl kai kurie gyventojai nenoriai jungiasi prie centralizuotos vandentvarkos sistemos dauguma atsakė, jog dėl lėšų stygiaus arba įsisenėjusių įpročių. Dalis gyventojų mano, jog tai lemia informacijos stoka, tačiau daugiau nei pusė dalyvių mano, jog dėl statybos darbų sukeliamų laikinų nepatogumų. Į klausimą kaip Jūs vertinate, kad Jūsų gyvenamosios vietos vandentvarkos ūkio renovacijai bei plėtrai reikalingų investicinių kaštų 80 proc padengė ES Sąnglaudos fondas, suteikdamas negrąžintiną paramą, beveik 94 proc. gyventojų atsakė teigiamai. Tokią paramą jie vertina labai palankiai ir tik 6 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės. Daugiau nei 88 proc. apklausos dalyvių teigia, jog jiems yra svarbūs aplinkosaugos faktoriai, tik 5,9 proc. teigia, jog jiems tai nesvarbu, tiek pat nuomonės šiuo klausimu neturi. Į klausimą kokios priemonės gyventojus paskatintų aktyviau jungtis prie centralizuotos vandentvarkos sistemos lygiai 50 proc. gyventojų atsakė, jog tai skatintų savivaldybės bei vandentvarkos įmonės finansinė parama. 15 proc. teigia, jog tam padėtų griežtesnė baudų sistema už aplinkos taršą, 15 proc. mano, jog išsamesnis informacijos pateikimas apie prisijungimo galimybes. Į paskutinį klausimą - kaip manote ar ateityje reikėtų įgyvendinti ES finansuojamus projektus Jūsų teritorijoje - 100 proc. apklausos dalyvių atsakė, jog to reikėtų.

Apklausos išvados

Nemuno vidurupio baseino I paketo projektas apklausos duomenimis pasiteisino.

· Apklausoje dalyvavo pakankamai dalyvių, jog apklausa būtų laikoma įvykdyta.

· Remiantis apklausos rezultatais, šio projekto informacija pasiekė didžiąją dalį tikslinės grupės žmonių.

· Pasak apklausoje dalyvavusių žmonių šis projektas sumažino taršą, patenkančią į Nemuno vidurupio baseino hidrologinį upių tinklą.

· Gyventojų nuomone projektas sumažino dirvožemio ir gruntinio vandens taršą, bei taršos riziką.

· Apibendrinus apklausos rezultatus matoma, jog projekto pagrindiniai tikslai buvo įgyvendinti gyventojų ir gamtos priežiūros atžvilgiu.

· Didelė dalis gyventojų pasinaudojo galimybe prisijungti prie centralizuotos vandentvarkos sistemos.

· Apklausos rezultatų dėka galime panagrinėti pagrindines problemas, kodėl kai kurie gyventojai nenoriai jungiasi prie centralizuotos vandentvarkos sistemos. Išryškėja baudų sistemos už aplinkos taršą spragos.

· Rezultatai rodo, jog visi apklausos dalyviai mano, jog ateityje reikėtų įgyvendinti ir daugiau Europos Sąjungos finansuojamų projektų.

Rekomendacijos

Remiantis apklausos rezultatų duomenimis derėtų atsižvelgti į gyventojų siūlymus kaip paskatinti kitus gyventojus jungtis prie centralizuotos vandentvarkos sistemos. Taip pat vertėtų atsižvelgti į gyventojų nuomonę, kodėl kai kurie gyventojai nenoriai jungiasi prie šios sistemos. Paskutinysis klausimas apie tolimesnius Europos Sąjungos finansuojamus projektus visų ivertintas teigiamai. Šiame klausime buvo galima įrašyti ir savo siūlymus, kokiose srityse labiausiai reikėtų ES finansinės paramos. Daugiausia gyventojų dėmesio susilaukė šios sritys:

· Kelių priežiūra

· Gatvių renovacija

· Švietimas

· Jaunimo užimtumas

· Aplinkosauga

· Vandentvarka

· Viešasis transportas

Pasak šių apklausos rezultatų visuomenė „Nemunio vidurupio baseino I paketo" projektu patenkinta, nes pajuto teigiamą poveikį aplinkai ir individualiai. Visuomenė tikėdamasi tolimesnės Europos Sąjungos finansinės paramos, mano, jog galima teigiamai paveikti ir kitas sritis. Projektas vykdomas 2004 - 2009 m. (EK sprendimu pratęstas iki 2010 pab.) Nemuno vidurupio baseino I paketo projektas (2004/LT/16/C/PE/002) yra pirmasis vandentvarkos projektas iš penkių, kurie įgyvendinami Lietuvoje. Vandentvarkos projektai vykdomi Nemuno žemupio, Nemuno aukštupio, Neries ir Ventos-Lielupės baseinuose. Jis vykdomas Jurbarko, Kelmės, Kėdainių, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Vilkaviškio rajonų savivaldybėse, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės savivaldybėse. Projekto finansavimui skirta per 176, 8 mln. litų ES Sanglaudos fondo lėšų (80 proc. projekto vertės) ir per 44,2 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (20 proc. projekto vertės).