Kultūra

Kelmės rajonas turtingas savo kultūros paveldo (išlikę daugiau kaip 400 kultūros paminklų) ir žymių žmonių. Šioje žemėje gyveno ir pradėjo rašyti Žemaitė, Šatrijos Ragana, čia gimė ir augo Povilas Višinskis, Aleksandras Fromas-Gužutis, Liudvikas Adomas Jucevičius, vargonų ir sklandytuvų meistras Jonas Garalevičius, Homero kūrinių vertėjas Jeronimas Ralys. Su Kražiais susieti Dionizo Poškos, Simono Stanevičiaus, brolių Antano ir Jono Juškų, vyskupo Motiejaus Valančiaus, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Žygimanto Liauksmino, Kazimiero Vijūko-Kojelavičiaus ir daugelio kitų įžymių žmonių gyvenimai. Kelmės krašto žemėje įamžintas vieno iš 1863 m. sukilimo vadų Antano Mackevičiaus bei Šiaulių organizacijos įkūrėjo Vlado Pūtvio-Putvinskio vardai. Čia gimė ir augo poetas Vladas Šimkus, grafikas Edmundas Žiauberis, fotografas ir dailininkas Rimantas Dichavičius, dailininkas Algimantas Švėgžda, prof. Mykolas Michelbertas, prof. Albertas Rosinas ir dar daug visoje Lietuvoje garsių žmonių.

Šiuo metu Kelmės rajone yra 35 savo kūrybą publikuojantys literatai. Du iš jų - Ona Jautakienė ir Vladas Kalvaitis - priklauso Lietuvos rašytojų sąjungai, dešimt - Lietuvos kaimo rašytojų sąjungai, 15 - Šiaurės Lietuvos literatų draugijai. Veikia literatų klubas „Vieversys", Tytuvėnų krašto literatų ir tautodailininkų klubas „Austėja". Rajone yra teikiamos Žemaitės ir R. Biržinytės literatūrinės premijos. Kasmet organizuojamos literatų šventės „Poezijos pavasarėlis", „Poezija - tai kelias iš vienos širdies į kitą".

Rajoną garsina Mažasis teatras, kuriam 2006 m. suteiktas savivaldybės profesionalaus teatro statusas. Teatro repertuare - 10 spektaklių, iš kurių 1 - „Kražių skerdynės" - pastatytas Lietuvos tūkstantmečio garbei. Teatras vaidina ne tik savo rajone, regione, respublikoje, bet ir kitose šalyse. Yra pabuvojęs Anglijoje, Austrijoje, Baltarusijoje, Estijoje, Danijoje, Makedonijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje.

Baroko stiliaus buvusiuose dvaro rūmuose įsikūręs Kelmės krašto muziejus, kuriame veikia 10 ekspozicijos salių. Jose pasakojama apie dvaro savininkų Gruževskių šeimą, Kelmės krašto archeologinius kasinėjimus ir radinius, liaudies meną, etnografiją. Originalumu išsiskiria vokiečių rašytojo Karl May ir Amerikos indėnų etnografijos ekspozicija.

2008 m. duris atvėrė naujas kultūros darinys - Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras. Tai buvusioje Kražių jėzuitų kolegijoje įsikūręs reikšmingas Žemaitijos kultūros paveldo objektas, pasižymintis išskirtine urbanistine, kultūrine, gamtine ir dvasine darna, kūrybingai pritaikytas kultūros, edukacijos, turizmo ir informacijos reikmėms.

Rajono skaitytojus aptarnauja Žemaitės viešoji, Tytuvėnų ir Užvenčio miestų bibliotekos bei joms priklausantys filialai. ŽVB įdiegta LIBIS katalogavimo ir komplektavimo bei skaitytojų aptarnavimo posistemės. Šioje integralioje programoje dirba ir bibliografai. Atliekamas analizinis katalogavimas bei periodikos duomenų registravimas.

Be šių paminėtų kultūros įstaigų rajone dar yra Kelmės, Tytuvėnų, Užvenčio, Šaukėnų ir Pakražančio kultūros centrai bei jų skyriai. Jose kasmet suorganizuojama daugiau nei 1500 renginių, kuriuos aplanko apie 100 tūkst. lankytojų.

Kultūros įstaigose veikia 134 meno mėgėjų kolektyvai, jungiantys daugiau negu 1250 muzikantų, dainininkų, šokėjų. Iš jų 700 priklauso jaunajai kartai.

Rajone yra 18 liaudies meną populiarinančių Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus narių. Be to dar yra apie 40 asmenų, kurie taip pat savo kūrybos dirbiniais dažnai puošia įvairių tautodailės krypčių parodas.

Etninės kultūros puoselėtojai kasmet (liepos mėn.) organizuoja etnomuzikavimo ir liaudies amatų kursus, kurių metu mokoma įvairių senųjų amatų ir grojimo senaisiais liaudies instrumentais, apeiginio giedojimo ir kitų.

Kas antri metai vyksta akmentašių stovyklos, skirtos kraštiečiui akmentašiui J. Liaudanskiui atminti. Skulptorių sukurti kūriniai papuošia Kelmės miestą.

Kasmet organizuojami šie tradiciniai renginiai: Liaudies meno šventė, tarptautinis Tytuvėnų vasaros ir Kražių festivaliai, nacionalinė šventė „Linas", tarptautinis teatrų festivalis „Kelmės scena", meno ir sporto šventė „Venta, Venta, Venta - tu žemaičiui šventa", kaimo kapelų bei folkloro kolektyvų šventė „Graži mūsų šeimynėlė", liaudiškos muzikos šventė „Stasinės", romansų muzikos šventė „Rudens romansas", vokalinės muzikos šventė „Daina - sielos sparnai", humoro šventė „Vištos koja", vaikų ir jaunimo teatrų šventė „Vaidiname draugams", moksleivių pramoginės muzikos atlikėjų šventė „Būk artistas", seniūnijų šventės „Tytuva", „Piliakalnis senas mums praeitį mena" ir kiti.

Rajoną garsina mišrus choras „Cantio", liaudiškos muzikos kapelos „Kelmynė", „Venta", „Meldai", Šedbarų bei Pakražančio kultūros centro, pučiamųjų orkestras ir choreografinė grupė. Plačiai žinomi suaugusiųjų tautinių šokių kolektyvai „Patrepsėlis", „Gludas", „Putinėlis", folkloro kolektyvai „Taduja", „Ramočia" (laimėjęs aukso paukštę), „Judlė", „Knituva", liaudies kūrybos klubas „Medeinė", Šaukėnų kultūros centro bei Žalpių etnografiniai ansambliai. Daug koncertuoja populiari muzikavimo grupė „Intriga", žiūrovų pripažinimo sulaukė vokaliniai ansambliai „Anima", „Vakarė", „Sidabrinė gija", Užvenčio kultūros centro moterų vokalinis ansamblis. Geru meniniu lygiu pasižymi moterų vokaliniai ansambliai „Darna" (laimėjęs aukso paukštę) ir „Cantika".