Spausdinti puslapio vidurį
Biudžetinė įstaiga Kelmės rajono savivaldybės administracija,
Vytauto Didžiojo g. 58, 86143 Kelmė
Įstaigos kodas 188768730, Juridinių asmenų registras
Tel. / faks. (8 427) 69052,
el. paštas info@kelme.lt
E. pristatymo dėžutė 188768730
2016 metų meninės kūrybos ir kultūrinės veiklos metraštis

2016 METŲ KELMĖS RAJONO
MENINĖS KŪRYBOS IR KULTŪRINĖS VEIKLOS
METRAŠTIS

1. TARPTAUTINIAI RENGINIAI (PROJEKTAI)

Gegužės 28 d. Kelmėje įvyko XXXVI tradicinė liaudies meno šventė, skirta liaudies tradicijų savitumo ir autentiškumo išsaugojimui, žemaičių tradicinių amatų bei muzikavimo tradicijų viešinimui, tarpregioninių ir tarpkultūrinių mainų puoselėjimui. Tradiciškai šventė prasidėjo amatų muge Kelmės miesto Vytauto Didžiojo gatvėje, kurioje buvo galima įsigyti sertifikuotų tautodailės dirbinių, kulinarinio paveldo produktų. Nuo ankstyvo ryto Kultūros centro kieme veikė vaikų kiemelis „Aš – tavo draugas“. Laisvės gynėjų aikštėje vyko Kelmės meno mokyklos moksleivių koncertas „Tai gražiai, gražiai mane augino“, o parkelyje prie Evangelikų liuteronų bažnyčios veikė „Senųjų amatų miestelis“. Senųjų amatų miestelyje tradicinius amatus demonstravo kelmiškiai tautodailininkai, amatininkai: Ona Butvilienė – verpimą, Mečislovas Ežerskis – lazdų drožybą, Valdas Bandza – akmentašystę, Irena Arlauskienė, Lidija Kybartaitė – vytinių juostų vijimą, Lina Užomeckienė –lipdytinę keramiką, Kornelija Lopetienė – pynimą iš šiaudų, Bronius Kazlauskas – drožybą, Janina Skeberdienė – skiautinių siuvimą. Audėjos tautodailininkės Birutė Kmitaitė ir Marė Žukauskienė demonstravo audinių lyginimą seniausiais būdais. Amatų miestelyje svečiavosi ir amatus demonstravo keramikas Julius Katauskas iš Šilutės, kalvis Stanislovas Špukas,  audėjos Aurelija Norvaišienė, Regina Martišienė, pirštinių mezgėja Ona Plungienė, kaukių drožėjas Eugenijus Arbušauskas iš Raviliškio r., audėja Izolda Žakarienė iš Šiaulių rajono. Šaukėnų bendruomenės tradicinių valgių gamintojai  miestelio lankytojus vaišino lietuviškais tradiciniais valgiais. Kultūros centro dailės galerijoje vyko regioninė tautodailės darbų paroda „Tradicija ir dabartis“, skirta Lietuvos tautodailininkų sąjungos 50 metų jubiliejui paminėti. Parodoje buvo eksponuojama Lietuvos tautodailininkų sąjungos parodinio rinkinio kolekcija, kurią sudarė tapybos ir medžio drožybos darbai, savo darbus demonstravo tautodailininkai iš Kuršėnų, Radviliškio, Raseinių, Kelmės. Pagrindinis koncertas „Su amžina versme širdy“ vyko Atgimimo aikštėje. Šventės atidarymo proga miesto svečius ir žiūrovus sveikino Kelmės rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis. Koncertavo Kelmės kultūros centro, rajono švietimo ir kultūros įstaigų mėgėjų meno kolektyvai: Kelmės kultūros centro merginų liaudiškų šokių grupė, šokių grupės „Saulutė“ ir „Šypsenėlė“ (vadovė Dijana Bakšienė), Tytuvėnų kultūros centro jaunimo liaudiškų šokių grupė (vadovė Henrika Barkauskienė), Vaiguvos Vlado Šimkaus pagrindinės mokyklos folkloro grupė „En den du“ (mokytoja Danguolė Barauskienė), Jono Graičiūno gimnazijos šokių grupė (mokytoja Dijana Bakšienė), Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės skyriaus folkloro ansamblis „Ramočia“ (vadovas Valdas Rutkūnas), Kelmės kultūros centro folkloro ansambliai „Judlė“ (vadovė Angelė Jovaišaitė) ir „Taduja“ (vadovas Osvaldas Gerbenis), Kelmės kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Kelmynė“ (vadovas Gerimantas Rukas). Pagrindinio koncerto antroje dalyje koncertinę programą pristatė Visagino kultūros centro modernaus folkloro ansamblis „Prazdnik“ (vadovas Ilya Churakov). Šiais metais didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukė miestų partnerių iš užsienio šalių mėgėjų meno kolektyvų pasirodymai.  Koncertavo mėgėjų meno kolektyvai iš Uogrės miesto (Latvija), Miastko (Lenkija), Bilgorajaus (Lenkija), Hodmezovašarhejaus (Vengrija). Koncertas „Švęskime bičiulystę“ buvo skirtas Kelmės miesto bendruomenės ir visuomeninių organizacijų mėgėjų meno kolektyvų pasirodymams. Taip pat šiame koncerte dalyvavo Klaipėdos miesto senjorų šokių kolektyvas „Klaipėdos zunda“ (vadovai Irena Toliušienė ir Valdas Marcinkus). Kelmės miesto „Draugystės“ parke vyko vakaro pramoginės muzikos koncertas, kuriame koncertavo Irena Starošaitė, grupė „2Donatai“, grupė „Džentelmenai“. Šventės pabaigai, „Kražantės“ upės saloje vyko ugnies misterija „Pašlovinkim mirksnį būties“. Šis šviesos, žodžio ir muzikos junginys sudomina vis daugiau žiūrovų ne tik iš Kelmės, bet ir iš kaimyninių rajonų.

2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais vyko Tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis, šiemet organizuotas jau 13-ąjį kartą. Pagrindinis festivalio organizatorius – VšĮ „Tytuvėnų festivalis“. Festivalio koncertai organizuoti Tytuvėnuose, Kelmėje, Naujoje Akmenėje, Šiauliuose, Kurtuvėnuose ir kt. apskrities miestuose. Juose pasirodė profesionalūs šalies ir užsienio muzikos atlikėjai. Festivalio meno vadovas – dirigentas Robertas Šervenikas.

Liepos 11–26 dienomis Kelmėje vyko Tarptautinis VII akmentašių simpoziumas. Simpoziumo tikslas – išsaugoti, tęsti ir populiarinti tautodailės tradicijas, prisiminti Kelmiškį Juozą Liaudanskį, akmeninės liaudies plastikos patriarchą. Tarptautinėje kūrybinėje akmens skulptūrų meistrų stovykloje dirbo 5 akmentašiai. Sukurti kūriniai pastatyti Kelmės miesto teritorijoje. Liepos 26 dieną skulptūras visuomenei pristatė autoriai: Edvinas Kruminis iš Latvijos, Lauri Tamm iš Estijos, skulptoriai iš Lietuvos Jonas Vaicekauskas, Kazys Bimba ir Kelmiškis akmens skulptūrų meistras Valdas Bandza. Apie meninę kūrinių vertę kalbėjo menotyrininkas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius Vytenis Rimkus. Skulptūrų pristatyme ir aptarime dalyvavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Laima Kelmelienė, Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis, Kelmės rajono savivaldybės administracijos, Kelmės seniūnijos darbuotojai.  

Liepos 13–14 d. Tarptautinis folkloro festivalis „Ir pajauga žali leipa“. Festivalio tikslas – pažinti kitų šalių tautinį savitumą formuojant šiuolaikinės visuomenės vertybes, ugdyti gyventojų socialines ir kultūrinės savivokos kompetencijas, iš dalies prisidėti prie Lietuvos kultūros tapatybės atskleidimo ir tęstinumo užtikrinimo. Pirmąją festivalio dieną koncertavo Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis „Platelee“ (vadovas Aivaras Alminas), Skuodo rajono kultūros centro Mosėdžio skyriaus folkloro ansamblis (vadovė Vita Pajarskienė), Dobeles miesto (Latvija) kultūros centro folkloro grupė „Puduris“ (vadovė Dace Prūse), Tytuvėnų kultūros centro Šedbarų skyriaus tradicinė kapela (vadovas Stasys Butkus), Kaliningrado (Rusija) kazokų dainų ansamblis „Ataman“ (vadovas Jonas Asakavičius), Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“ (vadovas Darius Daknys).Po festivalio dalyvių pasirodymo kelmiškiai turėjo galimybę pamatyti Baltų genčių kostiumų kolekciją, kurią pristatė Lietuvos nacionalinio kultūros centro vyriausioji specialistė Danutė Keturakienė, o kolekciją demonstravo Kelmės kultūros centro folkloro ansamblių „Judlė“ ir „Taduja“ dalyviai. Antrąją festivalio dieną buvo pristatyta visuomenei Dobeles miesto (Latvija) taikomosios meno studijos „Avots“ narių Intos Jansonės (tekstilė) ir Dainos Petteres (keramika) darbų paroda. Keramikės Dainos Petteres darbai atliekami naudojant senovinę keramikos techniką yra ekologiški. Autorės kūryboje vyrauja baltoji ir juodoji keramika. Antroji parodos dalyvė Inta Jansone pristatė savo austus Latvių tautinius kostiumus. Audėja sakė, kad tautinis kostiumas – tai kiekvienos vietovės vizitinė kortelė. Todėl pagal ornamentiką ir raštą autorė geba atskirti, iš kokios vietovės tautinis kostiumas. Baigiamajame festivalio koncerte dalyvavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės skyriaus folkloro ansamblis „Ramočia“ (vadovai Janina Samušienė, Valdas Rutkūnas), Raseinių kultūros centro folkloro ansamblis „Degulė“ (vadovė Asta Nikžentaitienė), Kelmės kultūros centro folkloro ansambliai „Judlė“ (vadovė Angelė Jovaišaitė) ir „Taduja“ (vadovas Osvaldas Gerbenis). Gausus būrys žiūrovų rinkosi stebėti festivalio uždarymui skirtą parodą „Blukis kitaip“, kurios autoriai dailininkas Andrius Seselskas ir Kultūros centro režisierė Sandra Zakarienė.

Festivalį rėmė Lietuvos kultūros taryba, Kelmės rajono savivaldybė. Festivalio globėja Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė. Šį simpoziumą finansavo Lietuvos kultūros taryba,  Kelmės rajono savivaldybė.

Spalio 21 d. atidaryta Kelmės kultūros centro dailės galerija, kuriai buvo suteiktas žinomo kelmiškio akmentašio Juozo Liaudanskio vardas. Galerijos atidarymo proga surengta tarptautinė skulptūrų paroda „Skulptoriai skaito Donelaitį“, kurioje pristatyta per penkerius metus bronzos liedinimo simpoziumuose nuliedintų darbų kolekcija. Parodoje eksponuojami šių skulptorių sukurti darbai: Vytauto Tallat-Kelpšos, Valdo Bubelevičiaus, Ryto Jono Belevičiaus, Sigitos Dackevičiūtės, Mariaus Zavadskio, Tamaros Janovos, Jono Gencevičiaus, Arvydo Ališankos, Liutauro Griežės, Kęstučio Lanausko, Mindaugo Junčio, Daliutės Onos Matulaitės, Mindaugo Aučynos, Evaldo Pauzos, Astos Vasiliauskaitės, Daumanto Kučo, Aušros Jasiukevičiūtės, Kęstučio Dovydaičio, Paweł Łęski (Lenkija), Thomas Helbing (Vokietija) ir kitų autorių kūriniai. Sukomplektuota rinktinė kolekcija buvo įtraukta į projektą „Kristijono Donelaičio epocha“ ir jau pristatyta valstybėse susijusiuose su Donelaičio vardu ir lietuvybe Lietuvoje, Karaliaučiuje, Vokietijoje, Lenkijoje. Dalis kolekcijos 2014 metais pristatyta Ispanijoje. Šios parodos kuratorė –  profesorė Dalia Matulaitė.

Gruodžio 9 d. Šaukėnų kultūros ir amatų centre vyko V. Pūtvio-Putvinsko gimnazijos organizuojamas tarptautinis sakralinės muzikos festivalis-konkursas  ,,Skriski, giesmele!“. Jame dalyvavo 57 kolektyvai, 290 konkurso dalyvių, 250 žiūrovų. 2016 m. gruodžio 8 d. Šaukėnų kultūros ir amatų centras parengė  fotografijų parodą „Skriski, giesmele!“, skirtą festivalio-konkurso dešimtmečiui.

 

2. RESPUBLIKINIAI IR REGIONINIAI RENGINIAI

Kelmės kultūros centro dailės galerijoje nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 6 d. veikė vienuoliktoji respublikinė liaudies meno paroda „Aukso vainikas“ sudaryta iš regioninių turų laureatų darbų. Sausio 6-ąją, Trijų karalių dieną, žinomų šalies menotyrininkų komisija paskelbė 2015 m. respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ konkurso laureatus ir prizininkus. Iškilminga laureatų paskelbimo ceremonija vyko Kelmės kultūros centro dailės galerijoje. Šių metų „Aukso vainiko“ parodoje dominavo medžio skulptūra, neaplenkiama nei meistrų skaičiumi, nei darbų kokybe. Parodoje buvo galima pamatyti net šešias įspūdingas kolekcijas: Gintauto Akstino, Juozo Čepulio, Juozo Videikos, Vyto Jaugėlos, Anelės Araminienės ir Antano Česnulio darbus. Tapybos darbus šiemet pristatė Rasa Marija Triukienė ir Eduardas Končius, grafikos darbus – šventuosius vaizduojančius medžio raižinius – Irena Kvedarienė. Pirmą kartą konkurso istorijoje eksponuojamos akmens skulptūros, jas sukūrė meistras Valdas Bandza iš Kelmės. Gerokai margesnė buvo taikomoji dailė. Parodoje buvo eksponuojama: Linos Živatkauskienės-Žaliauskienės ir Danutės Norvaišienės sodai, Jadvygos Urbutienės, Jadvygos Mičiūnienės ir Gražinos Kalvaitienės margučiai, Edmundo Akulausko rankšluostinės, Vytauto Raukčio skrynios, Milanos Jaceničienės lovatiesės, Irenos Vapšienės iš vytelių ir šiaudų pinti kūriniai bei Virgilijos Silvestros Šufinskienės ir Vytauto Valiušio keramika. Jau devintus metus vienas iš „Aukso vainikų“ skiriamas kryždirbystės meistrams. Lygiai tiek metų prireikė, kad respublikinė paroda sulauktų net dešimties skirtingų autorių kolekcijų. Šioje parodoje darbus pristatė: Petras Pranckevičius, Kazimieras Martinaitis, Raimondas Puškorius, Raimundas Blažaitis, Stasys Motiejūnas, Antanas Viskantas, Stanislovas Špukas, Alvydas Pocius, Vidmantas Rinkevičius ir Povilas Malinauskas. Vienuoliktos liaudies meno parodos nugalėtojais tapo ir juvelyrės Mildos Gutauskienės sukurtais aukso vainikais buvo karūnuoti vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovai – po vieną iš kiekvienos srities: keramikas, senojo puodžių amato puoselėtojas Vytautas Valiušis iš Leliūnų (Utenos r.), aukso vainiką užsidėjęs jau antrą kartą, skulptorius Gintautas Akstinas iš Druskininkų, parodai pristatęs įspūdingą medžio skulptūrų kolekciją ir kalvis, geležinių kryžių meistras Stanislovas Špukas iš Radviliškio. Antroji ir trečioji vietos vaizduojamosios dailės kategorijoje atitinkamai buvo skirtos kelmiškiui Valdui Bandzai už akmens skulptūrų kolekciją ir Antanui Česnuliui iš Druskininkų, sukūrusiam medžio reljefų seriją Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ motyvais. Taikomosios dailės grupėje antrąją vietą itin dailia šiaudinių sodų kolekcija pelnė dzūkė – Lina Živatkauskaitė-Žaliauskienė iš Lazdijų rajono, trečioji vieta skirta keramikei Virgilijai Silvestrai Šufinskienei iš Šiaulių rajono už ąsočių, puodynių ir lekų kolekciją. Kryždirbystės srityje antroji vieta teko žemaičiui mažeikiškiui Antanui Viskantui, trečioji – Raimundui Blažaičiui iš Vilkaviškio. Vertinimo komisijos sprendimu specialūs diplomai išdalinti visų trijų sričių liaudies meistrams: vaizduojamosios dailės atstovams Irenai Kvedarienei ir Eduardui Končiui, kryždirbiams Stasiui Motiejūnui ir Raimundui Puškoriui bei taikomosios dailės kūrėjams Jadvygai Mačiūnienei, Edmundui Akulauskui ir Vytautui Raukčiui. Iškilmingą ir kartu jaukią ceremoniją surengė Kelmės kultūros centro darbuotojai. Joje koncertavo folkloro ansamblis „Taduja“,  konkurso dalyvius sveikino kultūros viceministrė Patricija Poderytė, Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų departamento direktorė vedėja Irena Seliukaitė, Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas, rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis. 

Sausio 22 d. Užvenčio kultūros centre vyko vokalinių-instrumentinių ansamblių varžytuvės „Burkuoja balandis po langu“. Renginio sumanytojas meno vadovas Algirdas Stankus.  Renginio tikslas -  puoselėti gyvai atliekamą lietuvišką muziką, dainą.  Renginyje savo kūrybą pristatė septyni kolektyvai ir pavieniai atlikėjai iš Kelmės, Telšių ir Šiaulių rajonų. Žiūrovai padėjo „jauniesiems“ (Liudai Račkauskaitei ir Tadui Pulkiui) išsirinkti muzikantus. Kultūros centro įsteigtas prizas įteiktas   Telšių rajono atlikėjams  Tomui Adomaičiui ir Andriui Balsiui. Renginio režisierė ir vedančioji Ona Granickienė. Renginyje žaismingą nuotaiką kūrė įvairūs personažai, kuriuos sukūrė Virginija Graževičienė, Ona Stankienė, Rasa Mačiulienė.

Sausio 22 d. Vaiguvoje vyko viduržiemio vakaras „Prie židinio“ . Renginys buvo pateiktas „Gražiausio renginio“ konkurso vertinimui, gauta Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus nominacija  „Už  gėrio ir grožio puoselėjimą bei Vaiguvos seniūnijos kultūros ir meno žmonių pagerbimą“. Tai buvo pokalbio formos renginys, kuriame dalyvavo Sigita ir Aivaras Norbutai – verslininkai, meno puoselėtojai; Janina Čičinskienė, kurianti eiles, bei jos dukrelė Urtė, grojanti kanklėmis; Vlado Šimkaus pagrindinės mokyklos tikybos mokytojas Irmantas Patackas. Tarpeliuose tarp pokalbių muzikavo Vaiguvos skyriaus instrumentinė grupė, vadovaujama Jurgitos Mickevičienės, bei Užvenčio kultūros centro Vitalijaus Popovo ir Algirdo Stankaus instrumentinis duetas. Renginį vedė seniūnas Alvydas Lukošius ir renginio organizatorė Roma Kvietkuvienė.

Vasario 7 d. Tytuvėnų kultūros centre vyko dešimtoji respublikinė kapelų šventė „Subatvakaris“. Joje koncertavo  Mažeikių rajono Tirkšlių kultūros centro kapela „Subatvakaris“, Tytuvėnų kultūros centro kapela „Svaja“, Tauragės kultūros centro Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Miltauja“, Lazdijų kultūros centro Būdviečio kultūros centro kapela „Svaja“, Jurbarko kultūros centro kapela „Santaka“.

Gegužės 20 d. Kelmės dvaro rūmuose vyko tarptautinė muziejų bendruomenės akcija „Muziejų naktis 2016“. Tai „Daiktų istorijos“. Renginio metu veikė Kelmės krašto retro transporto priemonių paroda, vyko kolekcionierių parodų pristatymai.

Kovo 5 d. Kelmės miesto „Atgimimo“ aikštėje vyko tradicinė regioninė pavasario mugė. Mugėje dalyvavo Kelmės, Šiaulių, Panevėžio, Kuršėnų, Kauno rajono tautodailininkai ir amatininkai. Savo sukurtus darbelius  atvežė ir  Dūseikių (Telšių r.) socialinės globos namų gyventojai. Mugės lankytojai galėjo įsigyti  papuošalų, žvakių, molio dirbinių, medžio drožinių,  pintinių, veltinio gaminių ir kitokių grožybių. Kaip ir kiekvienais metais, savo pagamintais dirbiniais prekiavo Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos, „Kražantės“ progimnazijos, „Aukuro“ pagrindinės mokyklos moksleiviai, Kelmės specialiosios mokyklos mokiniai ir mokytojai. Šių metų pavasario mugėje dalyvavo ir savo kūrybos gaminius siūlė per 50 dalyvių.

Kovo 19 d. Užvenčio kultūros centre vyko Lietuvos Respublikos moksleivių pavasario stovyklos dalyvių etninė vakaronė „Ten, kur Venta“. Vakaro metu dalyvavo liaudiška kapela „Venta“, šokių grupės „Gludas“, „Putinėlis“. Apie 90 moksleivių atvyko į Užventį iš įvairių respublikos mokyklų, dalyvavo turizmo programoje. Kultūros centre vakaras greitai prabėgo, šokant su choreografe Ona Jankauskiene  liaudiškus šokius: „Noriu miego“, „Malūnėlis“, „Polka keturinė“, „Ant kalno karklai“, „Suktinis“ ir kt. Ratelių tarpuose skambėjo kapelos atliekamos dainos, pasakojimai apie Užvenčio kultūrinį gyvenimą.

Balandžio 11-15 dienomis vyko Nacionalinis ,,Asitežo“ festivalis Kelmėje. Festivalio metu Kelmės mažajame teatre buvo parodytą 11 spektaklių, kitose rajono erdvėse 10 spektaklių. Festivalį aplankė 2754 žiūrovai.

Balandžio 20–22 dienomis Šaukėnų kultūros ir amatų centre vyko nekomercinio mėgėjiško kino filmų festivalio-konkurso  ,,Iš praėjusio amžiaus gelmių  per šia dieną“  pagrindiniai renginiai. Dėl geriausių filmų įvertinimo varžėsi 14 labai skirtingų autorių. Filmą ,,Kelionė į kalnus” atsiuntė kraštietis, gyvenantis Floridoje, Šaukėnų  V. Pūtvio-Putvinskio gimnazistai pristatė filmą  ,,Mūsų praeitis –ateities stiprybė”, Šiaulių miesto veteranų ir jaunųjų kūrėjų  darbai, animaciniai filmai iš Klaipėdos, Vilniaus, Kauno. Kiekvieną kartą festivalis turi išskirtinumą. Šiemet  buvo suorganizuota animacinio filmo kūrimo laboratorija,  jai vadovavo ir kartu su šaukėniškiais sukūrė  animacinį filmuką Lietuvos kino meno draugijos Šiaulių kino meno klubo narys Viktoras Gundajavas.  Nekonkursinėje-retrospektyvinėje programoje ,,Žemaičių  kinas”  savo darbus pristatė Rita Šiglinskienė, Rolandas Kančauskas ir Janina Skeberdienė, Ramūnas Snarskis,  Rimas-Rokas Jonaitis. Kraštotyrinius filmus kultūros ir amatų centre, gimnazijoje  netradicinių pamokų  metu galėjo matyti mokiniai. Balandžio 21 d. surengtas  Rimo-Roko Jonaičio kūrybinių filmų  vakaras. Elena Burdulienė pateikė pranešimus apie kino meno istoriją Šaukėnuose ir  mėgėjiško kino kūrimo  procesą,  pristatė  savo kraštotirinį  filmą ,,O  kryžiaus nepamiršk, lietuvi!”

Filmus vertino režisierius, buvęs Šiaulių miesto kinematografininkų sąjungos  pirmininkas Algirdas Kulikauskas, filmų autorius, režisierius, operatorius Antanas Kučinskas, fotomenininkas Algirdas Musneckis, ,,Asociacijos  Šaukėnų miestelio bendruomenė“ atstovas Rimas Sakalauskas.         Konkursinėje programoje pirmoji vieta pripažinta šaukėniškiui, dabar studijuojančiam Vilniuje, Ignui  Blažiui už animacinį filmuką ,,Kelionė”. Antroji vieta, komisijos sprendimu, irgi  atiteko animaciniam filmui ,,Klaipėdos vėtrungės”. Filmą sukūrė  klaipėdiečių studija ,, Feba”. Trečią  vietą pelnė iš Klaipėdos atsiųstas filmas ,,Kapinių šventė”, filmo autorius Donatas  Bieliauskas. Nugalėtojams ir paskatinamųjų apdovanojimų  laimėtojams  buvo įteikta diplomai, šaukėniškės Sigitos Gudaitytės - Morkūnienės dekoruoti prizai, rėmėjų įsteigtos dovanos.

Balandžio 23 d. Pakražančio kultūros centre vyko respublikinė sūrių šventė „Jurgis, Jorgis ir Jurgelis – skamba jis visom tarmelėm“. Renginys organizuojamas nuo 2007 m. Šventė pradėta šventosiomis mišiomis Pakražančio Šv. Mergelės Marijos bažnyčioje, kurioje buvo šventinama duona, kiaušiniai ir sūris. „Jurgis“, lydimas Pakražančio kultūros centro tradicinės kaimo kapelos „Gers čiesas“ atliekamos muzikos, su visa šventės dalyvių ir svečių eisena atlikdami apeigas, lankė laukus. Grįžus į Pakražančio kultūros centrą visus pasveikino Pakražančio kultūros centro suburtas vaikų folklorinis ansamblis ir jaunimo šokių kolektyvas, kurie savo šokiais ir dainomis budino žemę. Į Pakražančio kultūros centrą šventė sukvietė 16 sūrininkių iš įvairių Lietuvos etnografinių regionų, kurios pristatė 30 savos gamybos sūrių. Jais vaišinosi ir nominacijas skyrė renginio svečiai ir dalyviai. Koncertinėje programoje skambėjo Radviliškio rajono Pociūnėlių kultūros namų kapelos „Liaudė“ (vad. Genovaitė Vorienė), Plungės rajono savivaldybės Kulių kultūros centro folkloro ansamblio „Vaisgamta“ (vad. Mirga ir Audronis Gulbinskai) ir Pakražančio kultūros centro tradicinės kapelos „Gers čiesas“ (vad. Laima Lapinskienė) atliekami kūriniai. Visi susirinkusieji vaišinosi Pakražančio seniūnijos bendruomenių atstovų ant laužo kepta tradicine naktigonės kiaušiniene, liaudiškus šokius šoko tradicinėje vakaruškoje.

Gegužės 5 d. Kelmės „Kražantės“ progimnazijos sporto salėje vyko VI regioninė folklorinių šokių šventė „Šokim, trypkim, linksmi būkim 2016“. Šventės tikslas – populiarinti vaikų ir jaunimo tarpe folklorinius šokius, skatinti perimti folklorinio šokio tradicijas ir užtikrinti jų tęstinumą. Jau keletą metų šį festivalį organizuojame kartu su „Kražantės“ progimnazijos bendruomene.  Šventėje folklorinius šokius šoko Šiaulių Salduvės progimnazijos liaudiškų šokių grupė „Sūkurėlis“ (vadovė Asta Rimkuvienė), Šiaulių rajono Pavenčių mokyklos 4a klasės šokių kolektyvas (vadovė Loreta Lideikienė), Kelmės lopšelio-darželio „Kulverstukas“ šokių grupė (vadovė Silva Šliožienė), Tytuvėnų kultūros centro vaikų šokių grupė (vadovė Henrika Barkauskienė), Kelmės rajono Vlado Šimkaus pagrindinės mokyklos folkloro grupė „En den du“ (mokytoja Danguolė Barauskienė), Kelmės „Kražantės“ progimnazijos 1b klasės šokių kolektyvas (mokytoja Laima Antanaitienė), 2a klasės šokių kolektyvas (Milda Bagdonavičienė), šokių studija „Kražantėlė“ (mokytoja Lina Šimkevičienė), Kelmės kultūros centro jaunučių šokių grupės „Saulutė“ ir „Šypsenėlė“ (vadovė Dijana Bakšienė). Šventės šokėjams grojo tradicinės kapelijos muzikantai Osvaldas Gerbenis, Birutė Špukienė, Angelė Jovaišaitė.

Gegužės 5 d. Pakražančio kultūros centre vyko tradicinis dešimtasis regioninis humoro vakaras „Vištos koja“. Jis  rengiamas nuo 2006 m. Šiais metais dalyvavo 5 mėgėjų meno teatro ir humoro kolektyvai. Pakražančio kultūros centro suaugusiųjų dramos kolektyvas (vad. Danutė Anankaitė), Pagėgių savivaldybės Natkiškių kultūros namų humoro grupė „Viedaras“ (vad. Rasa Armonienė), Klaipėdos rajono Žadeikių kultūros namų humoro grupė „Gryčia“ (vad. Eugenija Selskienė), Telšių rajono savivaldybės Nevarėnų kultūros centro humoro grupė „Kanapis“ (vad. Albinas Šmukšta), Klaipėdos rajono Judrėnų kultūros namų humoro grupė ,,Skardis“ (vad. Vilija Norvilienė).

Gegužės 27 d. Užvenčio kultūros centre direktorės Irmos Vaupšienės iniciatyva buvo surengta liaudiškų kapelų  šventė „Grok, armonika, grok“. Meno vadovas Vitalijus Popovas pakvietė į renginį kapelas iš Lazdijų, Kretingos, Šilalės, Telšių, Tauragės ir Kelmės rajonų. Šventės režisierė scenos dalyvius pavertė įvairiomis daržovėmis, kurios buvo „sėjamos“ į lysves – žiūrovų grupes. Koncerto metu žiūrovai išrinko smagiausią  kapelą, kuri ir laimėjo kultūros centro prizą – Kretingos kultūros centro liaudiška kapela „Lakštingeli“ (vadovas Pranas Razmus). Kelmės rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovai įteikė dalyviams padėkas.

Gegužės 27 d. įvyko renginys „Du jubiliejai“, skirtas Vaiguvos skyriaus vokalinio ansamblio penkerių  metų, o kaimo bendruomenės penkiolikos metų įkūrimo sukaktims paminėti. Bendruomenės pirmininkė Zosė Radžiuvienė apžvelgė bendruomenės 15-os metų veiklą, apdovanojo aktyviausius bendruomenės narius – Ritą Rimeikienę, Allą Lekavičienę, Mildą Radžiūtę, Zofiją Ramančiūnienę, Romą Kvietkuvienę; rėmėjus Onutę ir Kąstytį Andrulius, Aivarą Norbutą, Loretą Rudaitienę; už bendradarbiavimą-Dalią Skardžiuvienę. Vokalinis ansamblis, vadovaujamas Jurgitos Mickevičienės, visus pradžiugino šventiniu koncertu. Jubiliatus sveikino rajono savivaldybės meras Vaclovas Andrulis, bei Tarybos narys Kęstutis Bilius, Vaiguvos seniūnas Alvydas Lukošius, Užvenčio kultūros centro vyr. specialistas Šarūnas Turskis, Vlado Šimkaus pagrindinės mokyklos direktorė Irena Vileikienė,  pavaduotoja Salomėja Aginskienė bei kiti. Vakaronėje visus linksmino Saulius Venckus.

Liepos 2 d. Budraičių kaime, Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje, vyko tradicinė šventė „Linas – 2016“. Jos metu organizuota tautodailės darbų mugė, veikė seniūnijų kiemelių ir vietos bendruomenių  virtuvės. Koncertinėje programoje dalyvavo Telšių rajono Ryškėnų, Kelmės rajono Užvenčio ir Tytuvėnų, Radviliškio rajono Šeduvos kultūros centrų liaudiškos muzikos kapelos bei grupė „Externas“. Organizuotas lino rūbų kolekcijos pristatymas bei ilgakasės konkursas.

Siekiant prisidėti prie Lietuvos kultūrinės tapatybės išsaugojimo per etninio tapatumo ugdymą bei sklaidą įvairių pomėgių, kompetencijų, amžiaus bei išsilavinimo žmonėms, liepos 12–15 dienomis vyko 29-ieji žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai. Vasaros stovykla subūrė etninės kultūros mylėtojus iš visos Lietuvos. Kursuose mokslines paskaitas skaitė etninės kultūros mokslininkai: VDU teologijos fakulteto ir VPU Istorijos fakulteto profesorius, habil. dr. Alfonsas Motuzas, etnologė, humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Daiva Vaitkevičienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vyr. mokslo darbuotoja, etnomuzikologė doc. dr. Gaila Kirdienė. Etninės kultūros specialistai, mokslo darbuotojai, etnomuzikologai, tradicinio amato žinovai kursų dalyvius mokė etnomuzikavimo, tradicinių amatų technologijų. Pravesti etnomuzikavimo ir amatų teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, kurių metu buvo mokoma: apeiginių ir naujųjų katalikiškų giesmių giedojimo, ritualinio religinio instrumentinio folkloro, kankliavimo, groti bandonija ir armonika, šokių, ratelių, žaidimų, groti piemenų pučiamaisiais instrumentais, smuikavimo, žemaitiško dainavimo, folk-roko, karpymo iš popieriaus, kanklių gaminimo, tradicinio audimo staklėmis, juostų audimo, tradicinės juvelyrikos, lipdymo iš molio ir žiedimo, tautinio žemaičių kostiumo detalių (rangių siuvimo, vytinių juostų vijimo, siuvinėjimo, riešinių mezgimo), lininių rūbų siuvimo, šiaudelių ir vytelių pynimo, medžio kaukių drožybos, akmens tašymo. Kursų metu buvo parengta autorinė Valentino Butanavičiaus tapybos ir tarptautinio VII akmentašių simpoziumo dalyvių Edvino Krūminio, Laurio Tamm, Jono Vaicekausko, Kazio Bimbos, Valdo Bandzos skulptūrų paroda. Surengtas vizualinės antropologijos filmų vakaras „Pasiruokavima“, kurio metu kursų dalyviams pademonstruoti, Ritos Ščiglinskienės sukurti, dokumentiniai filmai. Kursų uždarymo metu buvo parengtas kursų dalyvių koncertas ir darbų paroda. Dalyviams įteikti 32 valandų kursų baigimo pažymėjimai. 29-uosius žemaičių etnomuzikavomo ir tradicinių amatų vasaros kursus finansavo Lietuvos kultūros taryba, Kelmės rajono savivaldybė.

Liepos 6 – rugpjūčio 20 d. vyko tradicinis Kražių festivalis.  Festivalio metu vyko klasikinės bei populiariosios muzikos koncertai, surengta stovykla, organizuotos parodos, parodytas spektaklis. Renginius vainikavo  Lietuvos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro “Trimitas” ir solistų Vaidos Genytės bei Liudo Mikalausko koncertine programa, savo skambiomis ir nuotaikingomis dainomis džiugino “Kompozitorių dvikova” su Deivydu Zvonkumi ir Stanislovu Stavickiu – Stano bei Katažyna. Festivalio uždarymo renginių metu rankos taiklumą išbandyti kvietė šaudymas iš lankų, taipogi Kražius buvo galima apžvelgti jodinėjant žemaitukais ir pasivažinėti karieta. 

Liepos 14 d. Užventyje buvo vykdomas projektas ,,Pabudink savyje žemaitį“, skirtas pasaulio žemaičių dienoms. Ta proga buvo surengta pažintinė konferencija ,,Užvenčio krašto šviesuoliai. Žemaitės drąsa“. Pranešimą ,,Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Smilgevičius. Gyvenimo istorija“ parengė muziejininkė Milda Knyzelienė. Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos direktorė Rita Grišienė pristatė kitus Užvenčio krašto šviesuolius: Povilą Višinskį ir Mariją Pečkauskaitę - Šatrijos Raganą. Žemaitės literatūrinės premijos laureatė,  literatūrologė, rašytoja ir muziejininkė Aldona Ruseckaitė parengė pranešimą ,,Žemaitės drąsa“ pagal to paties pavadinimo savo knygą. Ištraukas iš šios knygos skaitė Užvenčio kultūros centro režisierė Ona Granickienė.    Po konferencijos dalyviai kultūros centre žiūrėjo Telšių rajono Nevarėnų kultūros centro mėgėjų teatro ,,Žibintas“ spektaklį žemaičių kalba Edmundo Untulio ,,Laimės kalvis“. Režisierė Alvyda Kniurienė.

Liepos 16 d. žemaičius budino regioninė šventė ,,Venta, Venta – tu žemaičiui šventa“. Nuo pat ryto užventiškiai tradiciškai jėgas išbandė įvairiose sportinėse varžybose ir jumoristinėse rungtyse. Jas organizavo ūkininkas Gintaras Baškys ir gimnazijos mokytojas Aidas Juozapavičius. Pirmą kartą šventėje organizuota vaikų valanda, kurioje kartu su ,,Miminukais“ žaidė , rungtyniavo ir šėlo daug įvairaus amžiaus vaikų. Pirmą kartą šioje šventėje dalyvavo žemaitijos krašto baikerių klubo nariai. Jie savo plieniniais ,,žirgais“ vėžino ne tik vaikus, bet ir suaugusius. Visiems labai patiko ši atrakcija. Seniūnijos bendruomenės pasirūpino, kad jų kiemeliai būtų kuo išradingesni ir turtingesni amatais, maisto paveldu. Minupių kaimo bendruomenės kiemelyje ,,Užeik, išmok ir pasidaryk pats“ Eurika Drungilienė ir Liuda Lidienė vedė edukacinį užsiėmimą ,,Pasidaryk žaislą pats“, nusinerti rankinę mokė Vilma Drąsutienė. Užvenčio ,,Ventos“ bendruomenės kiemelyje pristatyti Liolių socialinės globos namų Užvenčio padalinio gyventojų rankdarbiai. Savo išskirtinius mezginius demonstravo Užventyje gyvenanti latvė Dzintra Ivanova. Bendruomenės šventės svečius ir dalyvius vaišino gira, kastiniu su bulvėmis, lašiniais, krienais, medumi, namine duona ir kitais skanėstais.

Skruzdėlynės vienkiemyje ūkininkaujantis Marijus Čekavičius šventės dalyviams pasakojo apie Žemaitijos svarbą Lietuvos istorijai. Vaikai galėjo pajodinėti šio ūkininko į šventę atsivežtu žemaitukų veislės žirgu. Koncertavo visi Užvenčio kultūros centro kolektyvai bei svečiai iš Mažeikių, Telšių, Šilutės rajonų. Vakare žiūrovų minios stebėjo Žilvino Žvagulio koncertą žemaitiškai.

Liepos 17 dieną vyko ,,Pasaulio žemaičių teatro šventė Kelmėje“ kurią organizavo Kelmės mažasis teatras. Šventės metu buvo parodyti keturi spektakliai, tai Telšių Žemaitės dramos teatro komedija „Trys mylimos“, režisierius J. Buziliauskas, Varnių kultūros centro B. Langvinienės kūryba „Beprotysti“, režisierius Algimantas Armonas, Toronto teatro studijos „Žalios lankos“ spektaklis  pagal M. Camoketti „Viešnia be suknelės“ ir Kelmės mažojo teatro jungtinio aktorių kolektyvo premjera Keturakio „Amerika pirtyje“ režisierius Algimantas Armonas. Šventės metu buvo įteikta kino ir teatro aktoriui Juozui Budraičiui Žemaičių šlovės žvaigždė. Kelmės krašto muziejuje veikė šio menininko fotografijų paroda.

Rugpjūčio 8 – 19 d. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre surengta vaikų ir jaunimo teatro stovykla „Collegium“., Joje dalyvavo Kražių gimnazijos bendruomenė, gimnazistai iš Šiaulių, Užvenčio, Vilniaus, Šakių, Radviliškio bei Vilniaus universiteto studentai. Pastatytas ir visuomenei pristatytas spektaklis „400“, režisierius Andrius Pulkauninkas.

Rugpjūčio 14 d. Šaukėnų kultūros ir amatų centre vyko ,,Kraštiečių  kūrybos skaitymai“.  Surengtas susitikimas su kraštiečiais kūrėjais Izolina Bružaite–Jaruševičiene (Alytus), Laima Norvilaite-Muntijaniene (Šiauliai), Elvina Mauragiene (Airija).  Karolina Lenkauskaite (Kaunas), Lilija Simonavičiūte (Vilnius). Buvo skaitoma  kraštiečių  poetų Gedimino Griškevičiaus ( Palanga), Romualdo Baliutavičiaus (Šiauliai), jau amžinybėn išėjusių kunigo poeto Zigmo Šimkaus, Rimanto Kasparo, Ervino Vinklerio kūryba. Susitikime dalyvavo ir  savo kūrinius  skaitė šaukėniškiai kūrėjai  Stanislovas Jokūbauskas, Sofija Blažienė,  Rūta Nausėdaitė ir kiti. Kraštiečių leidinių, saugomų  muziejuje, parodą  surengė ir ją pristatė Šaukėnų  kraštotyros  muziejus  vadovė Elena Burdulienė.  Renginys buvo  organizuotas kartu su  Kelmės Žemaitės viešosios bibliotekos  Šaukėnų skyriumi  (bibliotekininkė Reda Jagminienė), Šaukėnų kraštotyros  muziejumi ( vadovė Elena Burdulienė).

Baroko operos kursai Kražiuose – „Kražių opera 2016“. Kursų pabaigoje, rugsėjo 17 d., Kelmės krašto muziejuje, pristatyta koncertinė programa „Dainuok, kol tapsiu pilnas džiaugsmo“, kurios metu skambėjo arijos ir duetai kontratenorams iš žymiausių baroko epochos kūrėjų operų. Atlikėjai: kontratenorai Algirdas Bagdonavičius ir Vaidas Bartušas, Vaiva Eidukaitytė – Storastienė (klavesinas), Vytautas Sriubikis (fleita) ir Mykolas Rutkauskas (violončelė). Koncertą vedė muzikologė Živilė Stonytė. Kartu su Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių ir Rankraščių skyriais parengta paroda „Kražių kolegija XVII – XVIII a.“, kurioje liepos 6 d. – rugpjūčio 21 d. eksponuoti Kražių jėzuitų kolegijoje dirbusių dėstytojų skaitytų paskaitų rankraščiai bei reti spaudiniai.

Rugpjūčio 29 d. Tytuvėnų kultūros centro Pagryžuvio skyriaus ir bibliotekos darbuotojai organizavo  15-ąją regioninę poezijos šventę „Poezija – tai kelias iš vienos širdies į kitą“, kurioje dalyvavo ir savo kūrybą pristatė poetai iš įvairių regiono vietovių.

Atėjus auksiniam rudeniui, spalio 29 d.  kelmiškiai tradiciškai rinkosi į romansų muzikos kolektyvų šventę „Rudens romansas“.    Koncertines programas  renginyje pristatė Kelmės kultūros centro muzikavimo grupė „Intriga“ (vadovė Angelė Jovaišaitė), Vilniaus miškų urėdijos folkloro ansamblio  „Nalšia“ romansų atlikimo grupė (vadovė Audronė Vakarinienė), Šiaulių kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“ (vadovas darius Daknys). Regioninės šventės organizatoriams dėkojo Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Jadvyga Gaupšienė.

Lapkričio 12 dieną Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre vyko tradicinė 8-oji poezijos popietė „Ruduo eilėse – posmai dainose“. Šiais metais sulaukta svečių iš Lietuvos ir Lenkijos: Suvalkų lietuvių klubo „Vienybė“, Lietuvos klubai: „Varsna“, „Plėviasparniai“, „Jausmų džiazas“, „Verdenė“, „Be rėmų“, „Vieversys“, „Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga“, „Šiaulių rajono literatų asociacija“, „ Židinys“, „Jonvabalis“, „Versmė“, „Vingiorykštė“, „Dubysa“, „Sietynas“, pavieniai literatai iš Šiaulių bei Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos.

                                                                        

3. RAJONINIAI IR SENIŪNIJŲ RENGINIAI

Kovo 16 d. siekiant skatinti vaikus ir moksleivius domėtis savo krašto tradicine kultūra, suvokti jos vertę, ugdyti pavienius jaunuosius lietuvių liaudies dainų, sakytinės kūrybos, instrumentinės muzikos atlikėjus, dvyliktąjį kartą, buvo organizuotas Kelmės rajono vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“. Konkurse dalyvavo 25 rajono moksleiviai iš septinių ugdymo ir kultūros įstaigų. Konkurso atlikėjus vertino etnologė, Lietuvos liaudies kultūros centro folkloro ekspertė-konsultantė Diana Martinaitienė, Kelmės „Kražantės“ progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Irena Kasparavičienė, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Blužienė. Visiems dalyviams ir jų mokytojams buvo įteiktos organizatorių padėkos, Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro atminimo dovanėlės bei Kelmės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus dovanos geriausiems atlikėjams. Renginio globėja, Lietuvos Respublikos Seimo narė Alma Monkauskaitė visus „Tramtatulio“ dalyvius vaišino saldumynais.

Vasario 26 d. Kelmėje vyko tradicinė rajono vokalinės muzikos kolektyvų šventė „Daina – sielos sparnai“, kuri organizuojama nuo 2001 metų. Šventės tikslas – tęsti prasmingą tradiciją, aktyvinti vokalinio žanro dainininkų veiklą, ugdyti kolektyvų meninį lygį, turtinti emocinį bei intelektualinį dainuojančio žmogaus vidinį pasaulį. Vokalinės muzikos šventė šiemet buvo skirta respublikiniam solistų ir vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ I turui. Šventėje dalyvavo 15 rajono vokalinių ansamblių bei atlikėjų, tai Kelmės kultūros centro moterų ansamblis „Sidabrinė gija“ (vadovė Genovaitė Jokubauskienė), moterų vokalinis ansamblis „Cantica“ (vadovė Dalia Miklovienė), moterų vokalinis ansamblis „Melodija“ (vadovė Rasa Štabokienė), vyrų vokalinis ansamblis „Auštaras“ (vadovė Dalia Miklovienė), Kelmės kultūros centro Lupikų skyriaus vyrų vokalinis ansamblis, mišrus vokalinis ansamblis „Vakarė“, moterų vokalinis ansamblis „Varsa“ (vadovė Genė Penikienė), Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Kelmės skyriaus solistas Justinas Kasparas, Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro moterų vokalinis ansamblis ir vyrų vokalinis ansamblis (vadovas Augustinas Bartkevičius), Pakražančio kultūros centro mišrus vokalinis tercetas (vadovas Saulius Venckus), Tytuvėnų kultūros centro Mockaičių skyriaus moterų vokalinis ansamblis (vadovas Arvydas Čiužauskas), Užvenčio kultūros centro vokalinė-instrumentinė grupė (vadovė Ona Stankienė), mišrus vokalinis-instrumentinis kvartetas (vadovas Algirdas Stankus), Šaukėnų kultūros ir amatų centro mišrus vokalinis ansamblis „Anima“ (vadovas Aidas Kalinčikas), vokalinė-instrumentinė grupė „Lefado“ (vadovas Algirdas Raubickas). Šventės dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos seimo narė Alma Monkauskaitė, Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas Izidorius Šimkus, Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas. Komisiją sudarė Stasys Jokubauskas, Kelmės rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, Sonata Venskienė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja, Dalia Miklovienė Bendrojo priėmimo skyriaus vedėja, Nijolė Astašauskienė Tytuvėnų gimnazijos meno skyriaus mokytoja, Vaidotas Juozas Lygutas Kelmės meno mokyklos mokytojas metodininkas. Komisija į konkursą „Sidabriniai balsai“ II regioninį turą, kuris vyko balandžio 16 d. Pakruojo rajono Linkuvos kultūros centre, išrinko dalyvauti Kelmės kultūros centro moterų vokalinį ansamblį „Cantica“ ir vyrų vokalinį ansamblį „Auštaras“ (vadovė Dalia Miklovienė), moterų vokalinį ansamblį „Melodija“ (vadovė Rasa Štabokienė),  Šaukėnų kultūros ir amatų centro vokalinį ansamblį „Anima“ (vadovas Aidas Kalinčikas) ir Pakražančio kultūros centro mišrų vokalinį tercetą (vadovas Saulius Venckus). Šiems kolektyvams regioniniame II ture buvo suteikta II kategorija. Visiems  rajoninėje šventėje dalyvavusiems kolektyvams paskirtos III – IV kategorijos. Renginį vedė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Jadvyga Gaupšienė.

Kovo 21 d. Lupikų skyriuje vyko konkursinis renginys ,,Keturios kartos prie Gyvenimo kryžkelės medžio“. Kukečių seniūnijoje gyvenanti Stonių šeima tapo savotišku šventės simboliu. Šventėje dalyvavo keturios šios šeimos kartos: proseneliai Jadvyga ir Mečislovas Stoniai, kapeloje ir ansamblyje dainuojantis jų sūnus Edmundas Stonys, šventę vedęs Edmundo sūnus, senųjų Stonių anūkas Rolandas, šalia jų besiglausčiusi mažoji dukrelė Tėja, bei salėje pasirodymą stebėjusi vyresnėlė Ema – Jadvygos ir Mečislovo Stonių proanūkės. Renginyje koncertavo instrumentinė grupė iš Tauragės rajono. Skardžiais balsais gražias melodijas vingiavo kapelos „Senas klevas“ dainininkai ir muzikantai vadovaujami Genės Penikienės. Melodingas „Seno klevo“ kapelos dainas keitė Lupikų skyriaus moterų ansamblis „Varsa“.  Renginio atlikėjus sveikino Kukečių seniūnijos seniūnė Meilutė Masalskienė. Šventės dalyvius sveikino ūkininkai Roma ir Vytautas Kareivai. Visi renginyje dalyvavę dalyviai, šventės pabaigoje sudainavo bendrą dainą „Čia mūsų namai“.

Balandžio 21 d. vyko tradicinė rajono vaikų folkloro kolektyvų šventė „Žaliū žaliū žuolynele“, kuri organizuojama nuo 1993 metų. Šventės tikslas – populiarinti folkloro tradicijas jaunimo, vaikų tarpe, skatinti vaikus domėtis savo krašto, Žemaitijos regiono tradicijomis. Šiais metais šventėje dalyvavo penki vaikų folkloro kolektyvai: Tytuvėnų kultūros centro Šedbarų skyriaus tradicinė vaikų kapela (vadovas Stasys Butkus), Kelmės meno mokyklos vaikų folkloro ansamblis (vadovai Laisvė Monkevičienė, Osvaldas Gerbenis), Kelmės rajono Vaiguvos Vlado Šimkaus pagrindinės mokyklos vaikų folkloro grupė (mokytoja Danguolė Barauskienė), Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos 3a klasės vaikų folkloro ansamblis (mokytojos Danutė Levickienė, Laima Daunienė, Laisvė Monkevičienė), Kelmės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ vaikų folkloro ansamblis (mokytoja Dalia Dargienė).  

Gegužės 13 d. Kražiuose vyko Kražių seniūnijos šeimų šventę „Šeima – gyvybės lopšys“. Jos metu apdovanotos Albinos ir Eugenijaus Lukoševičių, Kristinos ir Deivydo Bertašių, Daivos ir Virginijaus Kvošių šeimos. Vyko Kelmės visuomenės sveikatos biuro organizuotas  ,,Protmūšis“, kuriame nugalėjo kražiškių Jurgilų šeima. Parodytas Vaiguvos kultūros centro spektaklis ,,Piktoji gudrybė“ bei linksmino Kražių kultūros centro kapela (vad. Augustinas Bartkevičius).

Gegužės 29 d. organizuotoje Žalpių krašto „Loskavos“ atlaidų šventėje buvo puoselėjamos ir išsaugomos senosios Žalpių krašto bendruomenės tradicijos, aktualizuojančios katalikišką etninę kultūrą, kulinarinį paveldą bei pasilinksminimo tradiciją.  Prof. habil. dr. Alfonsas Motuza skaitė paskaitą „Žalpiai Kelmės krašto katalikiškos etninės kultūros šviesoje“, suorganizuoti kantičkinių giesmių giedojimo mokymai, kurie leido visai susirinkusiai bendruomenei ir svečiams dalyvauti mišiose, visiems kartu giedant kantičkines giesmes.  Mokymus vedė Pakražančio kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų vadovė Danutė Anankaitė, kartu su savo vadovaujamu etnografiniu ansambliu „Žalpiai“. Šventąsias mišias Žalpių Šv. Benedikto bažnyčioje aukojo parapijos klebonas kun. Remigijus Katilius. Po šventųjų mišių parapijiečiai ir svečiai iš bažnyčios, atgaivinant seną tradiciją, pučiamųjų orkestro buvo lydimi prie Žalpių bendruomenės namų, kur tautodailininkas Albertas Martinaitis vaikams pravedė edukacinius užsiėmimus. Kadangi buvo minimos 445-osios Žalpių miestelio metinės, buvo surengtas Kraštiečių susitikimas ir šiam susitikimui skirtas šventinis koncertas. Kraštiečių susitikimo koncertinėje programoje pasirodė vietiniai žalpiškiai ir iš Žalpių kilę, įvairias meno sričių veiklas puoselėjantys išeiviai. Loskavos atlaidų šventė baigėsi linksma gegužine, kurioje buvo gaivinama pasilinksminimo tradicija ir Žalpių krašto gaspadinių vaišėmis, kurių tradicinių valgių ruošimas įtrauktas į valstybinę nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimo programą „Nacionalinis tradicinių vertybių sąvadas“. Šventės programos dalyviai ir svečiai Skuodo rajono kultūros centro liaudiška kapela „Barduva“ (vad. Vidmantas Valinskis) , Tauragės rajono Dapkiškių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis (vad. Marytė Remeikytė), Kelmės meno mokyklos Pakražančio skyriaus pučiamųjų orkestras (vad. Vladas Miklovas), Žalpių kaimo bendruomenė (vad. Alina Žalandaukienė), Pakražančio kultūros centro vokalinis tercetas (vad. Saulius Venckus),  Prof. habil. dr. Alfonsas Motuza, tautodailininkas Albertas Martinaitis, kraštietė Jadvyga Globytė Mickienė, Irena Jacevičienė, Stefa Ričkuvienė.  Renginys finansuotas Lietuvos kultūros tarybos ir Kelmės rajono savivaldybės lėšomis.

Birželio 4 d. organizuota 31-oji miesto šventė „Tytuva – 2016“. Joje dalyvavo ne tik Tytuvėnų kultūros centro meno mėgėjų kolektyvai, bet ir Lietuvos estrados atlikėjai. Pernai minint Bendruomenių metus, be tradicinių vietos meno mėgėjų bei moksleivių koncertų, žiūrovai galėjo išvysti dviejų miestų – Tytuvėnų ir Naujosios Akmenės – bendrą kūrybinės veiklos rezultatą: miuziklą „Giliaus gelmių dievaitė“ ( režisierė Andrėja Gričiūtė). Šventę organizavo Tytuvėnų miesto seniūnija ir kultūros centras.

Birželio 11 d. Liolių seniūnijos bendruomenių šventė ,,Nusišypsok kaimynui“. Šventė prasidėjo Liolių socialinės globos meno vadovo Rimanto Norkaus atliekama daina ,,Dubysa“, kuri tapo tarsi himnu vienijančiu visas Liolių seniūnijos bendruomenes. Liolių seniūnijoje savo veiklą yra įregistravusios 5 bendruomenės: Maironių, Gailių, Laugalio, Padubysio kaimo ir Liolių miestelio bendruomenės. Šventėje dalyvavo keturios bendruomenės: ,,Nusišypsok kaimynui"- Liolių miestelio (pirmininkė D. Strelkauskienė), Gailių kaimo (pirmininkė V. Ivoškienė), Maironių kaimo (pirmininkė L. Stonienė) ir Laugalio kaimo (pirmininkė J. Vasiutinienė). Maironių kaimo bendruomenę atstovavo KKC Maironių  skyriaus mėgėjų meno kolektyvai, kurie šoko, dainavo ir vaidino. Gailių kaimo bendruomenė parodė spektakliuką K. Kubilinsko ,,Vėjo botagėlis", Liolių bendruomenės nariai suvaidino vaizdelius ,,Iš Lioliškių kasdienybės", o Laugalio kaimo bendruomenės pirmininkė J. Vasiutinienė su visais ,,pasiruokavo žemaitiška". Šventės dalyvius sveikino LR seimo narė A. Monkauskaitė, Kelmės rajono savivaldybės tarybos nariai A. Brazas ir V. Barkauskas. Nutarta šventę organizuoti kasmet vis kitoje bendruomenėje.

Birželio 1–4 d. Pakražančio kultūros centras organizavo rajoninį  edukacinių renginių ciklą  vaikamsIš už pečiaus“,  skirtą socialiai remtiniems 10-13 metų Kelmės rajono vaikams. Edukacinių renginių cikle per tradicijų pažinimą siekta suaktyvinti susidomėjimą etnografinio regiono savitumu ir jo puoselėjimu, suorganizuotos meninius gebėjimus ir kūrybinę saviraišką ugdančios veiklos, ugdytos vaikų pilietiškumo, socialines ir komunikavimo kompetencijos. Edukacinių renginių cikle „Iš už pečiaus“ dalyvavo trisdešimt 10-13 metų Kelmės rajono socialiai remtinų, nepilnų šeimų vaikų. Į edukacinių renginių ciklą atvyko vaikai iš Pakražančio gimnazijos, Kražių gimnazijos, Liolių pagrindinės mokyklos, Valpainių ir Žalpių bendruomenių.

Liepos 18–22 d. Šaukėnų kultūros ir amatų centre vyko Tradicinių amatų savaitė. Jos metu buvo mokoma audimo dažymo batikos technika, liaudies dainų, audimo staklėmis ir staklytėmis, mezgimo ir nėrimo iš lino, langų ir lentynų puošybos popieriaus karpiniais.  Uždarymo šventė buvo suorganizuota netradicinėje aplinkoje, Juodlės kaime esančiame tradicinių amatų centre. Į šventę susirinko daug Šaukėnų miestelio ir seniūnijos žmonių. Jie galėjo dalyvauti kulinarinio paveldo pristatyme ir vaišinimosi tradicijų pristatyme.

Rugpjūčio 15 d.  Kukečių seniūnijoje, prie Burbaičių piliakalnio vyko tradicinė šventė „Pi­lia­kal­nis se­nas mums praei­tį me­na“. Ku­ke­čių se­niū­ni­jos se­niū­nė Mei­lu­tė Ma­sals­kie­nė šventę pradėjo ant pi­lia­kal­nio įžie­bdama au­ku­rą, kaip vienybės simbolį. Šiuos veiksmus lydėjo vedančiųjų Jadvygos Gaupšienės ir Vytauto Kučinskio deklamuojamos eilės, gražūs žodžiai. Šventėje dalyvavo Lietuvos Respublikos seimo narė Alma Monkauskaitė, Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis, Kelmės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Sonata Venckienė. Vyko Ku­ke­čių se­niū­ni­jos bend­ruo­me­nių prisistatymas. Kukečių, Lupikų, Vijurkų bendruomenės sveikino šventės dalyvius dainomis ir eilėraščių posmais. Seniūnė Meilutė Masalskienė pa­dė­kojo gra­žiau­sio se­niū­ni­jos vien­kie­mio iš Prei­ku­rų kai­mo šei­mi­nin­kams As­tai ir Re­na­tui Raz­mi­nams, pa­vyz­din­gai tvarkomos turizmo sodybos „Mie­go kli­ni­ką 2“ šeimininkams Linai  ir Žyd­rū­nui Pet­raus­kams. Pa­gerb­ti ge­riau­si se­niū­ni­jos spor­ti­nin­kai, da­ly­vau­jan­tys ra­jo­ne or­ga­ni­zuo­ja­mo­se var­žy­bo­se, spor­to šven­tė­se.  Gau­siai su­si­rin­kę šven­tės da­ly­viai klausėsi Klai­pė­dos ka­pe­li­jos „Min­gė“ (va­do­vas R. Buč­mys), pop gru­pės „Di­na­mi­ka“ (va­do­vas G. Bro­kas) nuotaikingų koncertų. Vy­ko va­ka­ro­nė „Lau­žo švie­so­je“, kurioje koncertavo at­li­kė­jas Vir­gi­ni­jus Val­čiu­kas. Nuo vie­nuo­lik­tos valandos ry­to pi­lia­kal­nio pa­pė­dė­je bu­vo ke­pa­mas 360 ki­log­ra­mus svė­ręs jau­tis, kurį šventės pabaigoje ragavo visi dalyviai. Šven­tę ­rė­mė Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, Na­cio­na­li­nė mo­kė­ji­mo agen­tū­ra, se­niū­ni­jos ūki­nin­kai, vers­li­nin­kai, daug pri­si­dė­jo Ku­ke­čių bend­ruo­me­nė ir jos pir­mi­nin­kė Vai­da Ge­cie­nė.

Rugsėjo 29 d. Lupikų skyriuje vyko vakaronė, skirta pagyvenusių žmonių dienai paminėti ,,Džiaugtis gyvenimu verta‘‘. Renginio vedėjos Vaida Gecienė ir Angelė Zaleckienė šventę pradėjo kraštietės Jadvygos Gaupšienės eilėmis iš knygos ,,Gyvenimo spalvos‘‘. Susirinkusius į renginį senjorus sveikino Kukečių seniūnijos seniūnė Meilutė Masalskienė, kuri džiaugėsi kaimo gyventojų aktyvumu ir noru prisidėti prie renginių bei švenčių rengimo. Linkėjo sveikatos, stiprybės, ilgų gyvenimo metų, dėkojo už tai, kad senjorai mielai dalinasi savo patirtimi.  Senjorus sveikino kaimo jaunimo atstovai Dominyka ir Dainius jie deklamavo nuotaikingus eilėraščius, apie močiutę, apie ryto saulę senjorams. Senjora Regina Ūlienė dalinosi posmais iš  jos išleistos eilėraščių knygelės. Renginių organizatorė Vaida Gecienė ir seniūnė Meilutė Masalskienė saldžiomis dovanomis apdovanojo šventės garbius senjorus: dainininkę Birutę Virganavičienę ir amžiaus muzikantą Joną Labiną. Renginyje koncertavo Kelmės kultūros centro Lupikų skyriaus moterų  vokalinis ansamblis ,,Varsa“. Ansamblio vadovė Genutė Penikienė kvietė padainuoti kartu, džiaugtis bendravimu su kaimynais.

Lapkričio 4 d. Pakražančio kultūros centre organizuotas tradicinis seniūnijos bendruomenių vakaras „Meile ir duona pildom aruodus“. Visos keturios seniūnijos bendruomenės kūrybiškai pristatė savo paruoštus stalus-prekystalius duonos tema. Porą valandų vykusios bendruomenių varžytuvės (prisistatymų, grūdų perrinkimo, eilėraščių kūrimo ir t.t.) vainikuotos šventine muzikine programa, kurią atliko Radviliškio rajono Baisogalos kultūros namų netradicinė kapela „Dainoriai“ (vad. Paulius Kablys). Šios šventės metu buvo prisidėta prie septintą kartą „Išsipildymo akcijos“ organizuojamos iniciatyvos „Pyragų diena“, šventės metu prekiaujant pyragų gaminiais surinktos lėšos (145 Eur) pervestos į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą.

 

4. REIKŠMINGI KULTŪRINIAI ĮVYKIAI IR FAKTAI

  • Vasario 5 d. įgyvendinant projektą „Inovatyvi bibliotekos erdvė – jaunimo saviraiškai“ Žemaitės viešojoje bibliotekoje atidaryta moderni, aprūpinta naujausia kompiuterinė technika, interaktyviais žaidimais erdvė jaunimui (JIE), skirta įvairiems mokymas, kūrybiniams užsiėmimams, kitai veiklai.
  • Spalio 2 d. Tytuvėnų miesto centre pastatyta ir atidengta skulptoriaus Gintauto Lukošaičiosukurta skulptūra dailininkės Sofijos Dembovskytės-Romerienės atminimui įamžinti.
  • Gegužės 5 d. tradicinio 37-ojo Poezijos pavasarėlio metu rajono literatei Jadvygai Tautkevičiūtei-Šimkienei už eilėraščių knygą „Saulėtekio žiedlapis“ buvo įteikta 20-oji Reginos Biržinytės literatūrinė premija.
  • Birželio 2 d. rašytojai Aldonai Ruseckaitei už romaną „Žemaitės paslaptis“ buvo įteikta tradicinė 44-oji Žemaitės literatūrinė premija.
  • Rajono kultūros įstaigos dalyvavo programoje „Pasaulio žemaičių dienos“. Ta proga Kelmės kultūros centre liepos 12–15 d. vyko Žemaičių etnomuzikavimo ir tradicinių amatų vasaros kursai, Užvenčio kultūros centre liepos 14–15 d. vyko regioninė šventė „Pažadink savyje žemaitį“, o Kelmės mažasis teatras liepos 17 d. suorganizavo teatrų festivalį, kuris vyko Kelmės krašto muziejaus erdvėse.
  • Liepos 10-15 d. vyko Mildos ir Alvydo Knyzelių organizuojamas Tarptautinis kalvystės pleneras, kurio metu parke prie Ventos pastatytas kalvystės plenero dalyvių bendras kūrinys "NeUžmirštas molbertas" skirtas iš Užvenčio kilusiam akvarelės maestro E. Urbanavičiui atminti.
  • Lapkričio 17 d. suėjo 400 metų nuo Kražių kolegijos, kuriame įsikūręs Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras, atidarymo. Tuo tikslu Vilniuje, Lietuvos literatūros ir tautosakos institute vyko mokslinė konferencija „Jėzuitų kolegijos ir Lietuvos kultūra: Kražių kolegijai – 400 metų“ (XVI Jurgio Lebedžio skaitymai). Konferencijos organizatorė – daktarė Živilė Nedzinskaitė, rengėjas – Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas, partneriai – Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Jėzaus draugijos Lietuvos ir Latvijos provincija.
  • Gruodžio 20 d. LIMIS portale paskelbta Kelmės krašto muziejaus  virtuali paroda ,,Kelmiškis Bolys Sabaitis Lietuvos Respublikos kariuomenės autokuopoje 1927–1928 metais“. Ši paroda  bendros, 24 Lietuvos muziejų virtualios ir  stendinės parodos „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“ dalis.
  • Sukurtas interaktyvus virtualus paveikslas „1831 m. sukilimo pradžia Kelmės dvare“.

 

5. ASMENYBIŲ IR KOLEKTYVŲ JUBILIEJAI, NOMINACIJOS, APDOVANOJIMAI

  • Sausio 6 d. respublikinėje liaudies meno parodoje-konkurse „Aukso vainikas“ tautodailininkui Valdui Bandzai už akmens skulptūrų kolekciją vaizduojamosios dailės kategorijoje skirta II vieta.
  • Gegužės 29 d. vyko Žalpių miestelio 455-ųjų metinių paminėjimo šventė.
  • Balandžio 30 d. Liolių biblioteka šventė 70-ąsias įkūrimo metines.
  • Rugsėjo 10 d. Kelmės kultūros centro režisierė Sandra Zakarienė ir Šaukėnų kultūros ir amatų centro renginių organizatorė dalyvavo respublikiniame pasakotojų  konkurse „Žodzis žodzį gena“ Druskininkuose. Abi apdovanotos padėkos raštais.
  • Rugsėjo 16 d. Pakražančio kultūros centras už  organizuotą akciją „Visa Lietuva šoka“ apdovanotas Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus padėka.
  • Kelmės mažasis teatras tarptautiniame profesionalių teatrų festivalyje-konkurse „Joy Fest“ Kijeve už spektaklį B. Dauguviečio „Žaldokynė“, režisuotą Algimanto Armono, apdovanotas nominacija „Už geriausią spektaklio scenografiją“.
  • Lapkričio 18 d. vyko vakaras-koncertas, skirtas Genovaitės Jokubauskienės 55 metų kūrybinės veiklos paminėjimui.
  • Lapkričio 18 d. Mockaičių biblioteka šventė 60-ąsias įkūrimo metines.
  • Gruodžio 9 d. minėjome Lupikų skyriaus mišraus vokalinio ansamblio „Vakarė“ 35 metų kūrybinės veiklos jubiliejų.
  • Kelmės kultūros centro Redaktorės Ritos Ščiglinskienės laida „Žygis – Žirgas – Žemaitukas“ konkurso „Pragiedruliai“ buvo pripažinta geriausia 2015 metų regioninės televizijos laida.
  • Respublikiniame konkurse, kurį organizavo Lietuvos etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos savivaldybių ir seniūnijų asociacija, Kelmės seniūnija buvo apdovanota  „Geriausiai puoselėjanti etnokultūros tradicijas Žemaitijos regione“ (buvo atsižvelgta į 2015 metų veiklos rezultatus). 
  • Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos 2016 metų nominacija „Netradicinė biblioteka“ atiteko Pagryžuvio bibliotekai (bibliotekininkė Vilma Dichavičienė) už vykdytą inovatyvią veiklą panaudojant informacines technologijas, netradicinių paslaugų plėtrą ir dermę su tradicinėmis bibliotekos paslaugomis.
  • Užvenčio bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Regina Karpienė apdovanota LR kultūros ministro padėkos raštu už dalyvavimą jaunimo ugdymo, skaitymo skatinimo ir kūrybinio lavinimo veikoje.

 

6. DALYVAVIMAS RESPUBLIKINIUOSE IR REGIONINIUOSE KONKURSUOSE,  FESTIVALIUOSE

  • Balandžio 16 d. respublikiniame vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ regioniniame  II ture Linkuvos kultūros centre Kelmės kultūros centro moterų vokaliniam ansambliui „Melodija“ (vadovė Rasa Štabokienė), moterų vokaliniam ansambliui „Cantica“ ir vyrų vokaliniam ansambliui „Auštaras“ (vadovė Dalia Miklovienė), Šaukėnų kultūros ir amatų centro vokaliniam kameriniam ansambliui „Anima“ (vadovas Aidas Kalinčikas) suteiktos II kategorijos.
  • Balandžio 23d. Vokalinių ansamblių konkurse „Pavasario melodijos“ Šiaulių kultūros centre Kelmės kultūros centro vyrų  vokalinis ansamblis „Auštaras“ laimėjo I vietą.
  • Gegužės 7 d. Pakražančio kultūros centro vokalinis tercetas (vadovas Saulius Venckus) dalyvavo  Šiauliuose vykusiame konkurso „Sidabriniai balsai“ antrajame ture. Šiam kolektyvui suteikta II kategorija.
  • Gegužės 21d. Kelmės kultūros centro tradicinių vienarūšių ir mišrių instrumentų grupės trio (vadovė Dalia Miliauskienė) VII respublikiniame vaikų ir jaunimo liaudies bei mišrių instrumentų ansamblių konkurse-festivalyje „Tirlytis“ Panevėžyje buvo apdovanotas II laipsnio diplomu.
  • Gegužės 29 d. respublikiniame chorų konkurse „Mūsų dainose“ Vievio kultūros centre Kelmės kultūros centro mišrus choras „Cantio“ (vadovė Dalia Miklovienė) tapo II vietos laimėtoju.
  • Birželio 4 d. Kelmės kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Sidabrinė gija“ (vadovė Genovaitė Jokubauskienė) ir Kražių M. K .Sarbievijaus kultūros centro vokalinis ansamblis „Pabūkime kartu“ (vadovas Augustina Bartkevičius)  dalyvavo Respublikinėje senjorų dainų šventėje Vilniuje.
  • Liepos 4‒8 d. Kelmės kultūros centro merginų šokio grupė (vadovė Dijana Bakšienė) dalyvavo Respublikinėje moksleivių dainų šventėje Vilniuje. 
  • Rugpjūčio 27 d. Kelmės mažasis  teatras  dalyvavo respublikiniame ,,Dvarčionių teatrų festivalyje”. Ten parodė spektaklį Keturakio ,,Amerika pirtyje” režisierius Algimantas Armonas.
  • Rugsėjo 24 d. Tytuvėnų kultūros centro Šedbarų skyriaus tradicinė vaikų kapela dalyvavo VIII tarptautiniame vaikų ir jaunimo folkloro festivalyje „Baltų raštai – 2016“ Kaune. Prieš dvejus metus susikūrusiam kolektyvui vadovauja Stasys Butkus.

 

7. LEIDINIAI, SUSIJĘ SU KELMĖS RAJONO ĮVYKIAIS IR ASMENYBĖMIS

2016 m. pasirodžiusių leidinių bibliografija:

Kražių mokykla ir gimnazija 1773-1844 metais: / Kazys Misius. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2015;

Saulėtekio žiedlapis: / Jadvyga Tautkevičiūtė-Šimkienė. – Šiauliai: Lucilijus, 2015;

Ką vilbena Kražantė: almanachas / Kelmės rajono literatų klubas „Vieversys“; . – Vilnius: Litera, 2015;

Lingvistika – irgi poezija: Alberto Rosino gyvenimas ir darbai / Vilniaus universitetas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015;

Sekmadienį lengva nešti: / Ona Jautakė. – Kaunas: Kauko laiptai, 2016;

Romėniškojo laikotarpio emaliuoti dirbiniai Lietuvoje: monografija / Mykolas Michelbertas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2016;

Saulėlydžio fone: atsiminimai, eilėraščiai / Antanas Banys. – Jonava: Dobilo leidykla, 2016;

Striukos pasakėčios bet kam: (senoliam ir vaikam) / Vladas Kalvaitis  dailininkė Danguolė Žukauskienė. – Vilnius: Litera, 2016;

Atokios stotys: / redaktorius ir sudarytojas Vytautas Kaziela. – Utena: Kamonada, 2011 (išspausdinti Viktoro Gulbino eilėraščiai);

Pasidalinkim ilgesį perpus: šalies bibliotekininkų kūrybos rinktinė / sudarytoja Daina Sutkevičienė. – Raseiniai: Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka, 2016 (publikuota D. Garnienės kūryba publikuota);

Kęstučio apygardos vadai / Žemaičių kultūros draugijos Simono Stanevičiaus bendrija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. – Kaunas : Naujasis lankas, 2015;

Raubų ir Gedminų giminės atminties išsaugojimas / Algirdas Jonas Rauba. – 2016;

Labūnų atminties sodai / Janina Lukauskaitė-Kundrotienė. – 2016.

Apie knygų „Raubų ir Gedminų giminės atminties išsaugojimas“ ir „Labūnų atminties sodai“ pasirodymą žinoma tik iš rajono periodinės spaudos (bibliografinės informacijos leidinyje „Ekspresinformacija apie naujus spaudinius, išėjusius Lietuvoje“ apie Lietuvoje išleistus ir LNMMB gautus naujausius spaudinius informacija nepateikta).

Kitų, su Kelmės kraštu susijusių leidinių, pasirodžiusių 2016 m., bibliografija:

M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje 1963-1997 m. / Adelbertas Nedzelskis. - 2-asis leid. - Liškiava, Varėnos r.: Sofartas, 2016 (leidinyje rašoma apie Kelmėje gimusį tapytoją, grafiką Algimantą Švėgždą);

Mirę ir moterys, dar - jūra: / Gediminas Griškevičius. - Vilnius: Žuvėdra, 2016 (autorius yra gyvenęs Kelmėje ir Šaukėnuose);

Maišto jūra. Vėjožvalgos: / Gediminas Griškevičius. - Vilnius: Žuvėdra, 2016 (autorius yra gyvenęs Kelmėje ir Šaukėnuose);

Poezijos pavasaris: . - Vilnius: Vaga, 1965-. - 2016 (išspausdinti Onos Jautakės eilėraščiai);

Senosios Kelmės ir Pakruojo rajonų kaimo kapinės / Rita Regina Trimonienė, Laura Prascevičiūtė. – 2015 (CD-ROM).

Parengė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė J. Gaupšienė

 

Atgal
Rajono meras
VACLOVAS ANDRULIS
Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
28293031010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293001
Lapkritis
    2019     
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. paštą ir gaukite
mūsų naujienas pirmieji: