Ši paroda – tai skulptorių socialinė akcija, pilietinė iniciatyva, kūrybinė reakcija į dabarties iššūkius, siekianti sutelkti Lietuvos skulptorius, žadinti jų sąmoningumą, skatinti naujos raiškos paieškas, ypač atminties įprasminimo  srityje.

Mažosios plastikos formatas leidžia kur kas laisviau „reikšti mintis“, vystyti savo „kalbėjimo“ būdą, eksperimentuoti. Pasitelkiant įvairius amatus, materializuojasi įvairių kartų skulptorių mintys ir idėjos.

Švenčiame Lietuvos šimtmetį savo kūryba, dovanojame jos žmonėms pramogą regėti, lytėti, patirti Skulptūrą, nes tai vienas seniausių, brangiausių ir įdomiausių, pasiimančių visą mūsų gyvenimą menų. Gal būtent todėl skulptūros menas turi ypatingą galią paveikti žiūrovą, išlikti tūkstančius metų, pergyventi visas jos interpretavimo madas, nemeilės epochas, tolyn į ateitį nunešti mūsų dabar kuriamą ateičiai žinią. Kaip gyvenimas yra įvairus, taip ir mūsų kūryba yra įvairi, todėl ši paroda yra viena labai retų galimybių pamatyti platų kuriančių skulptūros lauke menininkų spektrą, pajusti gyvybingumą, nusistebėti jaunųjų skulptorių mąstymo įvairove, ar net lengvai pašiurpti nuo kai kurių interpretacijų aštrumo, kurias demonstruoja lietuvės skulptorės iš Prancūzijos. Būtent ne „meno menui” aukštumos, o bendruomeniškumo platumos mums, kuratoriams, labiausiai rūpėjo.

Džiaugiamės, kad į kvietimą atsiliepė broliai latviai, kurių šalis, taip pat švenčianti šimtmetį, susiduria su panašiais iššūkiais. Šioje parodoje galima patirti Latvijos skulptorių ironišką, socialinės kritikos kupiną požiūrį į gyvenimo savo valstybėje aktualijas.

Taigi ši paroda pateikia visumą įvairių sampratų apie valstybės uždavinius ir prasmingumą, valstybę, kaip reiškinį, skulptūros meną ir jo potencialą, galimybes tęsti ilgaamžes tradicijas, puoselėti vertybes, būtinas perduoti ateičiai.

Parodos sumanytojai ir kuratoriai

Aušra Jasiukevičiūtė ir Daumantas Kučas